Ketvirtadienis - paskutinė diena jūroje

Sala

Varžybos pasibaigė, tačiau mes dar turime pasiekti krantą. Paskutinė diena buriuojant. 

Ryto pamaina prasidėjo gan įspūdingai - pagavome vėją ir lėkėme 8,5 mazgo greičių (17km/val)

Burlaivis tiesiog skriejo vandeniu. Kur tas vėjas buvo vakar, kai jo taip reikėjo?

Tačiau, džiaugtis reikia tuo, ką turi. 

O turi aš štai ką: miegojau šiandieną susigrūdus į laivo bortą. Kadangi greitis buvo gan didelis, burlaivis buvo gerokai pasviręs į kairę. Džiugu tai, kad mano kajutė buvo kairėje pusėje ir aš bent jau iš gulto nevirtau. Miegojau aš antrame lovos aukšte…būtų buvę skaudžiai kristi. Nepavydžiu kito borto gyventojams - mūsų gultai buvo be atramų, tad reikia arba stipriai laikytis, arba eiti pas kaimynus :) 

Reikia visų rankų

Rytą, mūsų budėjimo metu, įplaukėme į Suomijos archipelagą. Vaizdas įspūdingas - sala šalia salos, kuri šalia kitos salos. Orientuotis nelengva, o ką jau kalbėti apie laivo valdymą. Bet vairuoti nors ir baisoka, tačiau žymiai smagiau. Tai ne šiaip paprastas laivo kurso nustatymas ir kurso laikymasis plius minus keli laipsniai, tai vairavimas reikalaujantis tikslumo. Merginos perdavė šią smagią užduotį man, o kapitonas nustatė tikslų kursą. Taip pat reikėjo orientuotis pagal atskaitos taškus, kurie yra salose. Tai tokie skydai su geometrinėmis figūromis. Laivo kursas turi būti toks, kad du skydai susilietų į vieną figūrą, o tada jau spėk stebėti kitą salą. Ir taip per visą archipelagą. Visiškai nesvarbu, kad sala, kurią matai, atrodo labai mažytė. Gali būti taip, kad po vandeniu slepiasi didžiulis kalnas. 

Follow me boat

Mes vis dar einame su burėmis ir laviruojame, kaip galim. Mums į pagalbą atplaukia “Follow me” boat - tokia valtis, paskui kurią reikia sekti, kad nepasiklysti tarp tų mažų salelių ir sėkmingai pasiekti uostą. 

Viskas susiklosto puikiai ir mes sėkmingai pasiekiame uostą. Prisišvartuojame prie lietuviško “Brabander” burlaivio ir keliaujame pabendrauti su tautiečiais. 

Smagi buvo savaitė, smagu buvo gyventi be laiko suvokimo, smagu, kai tave iš visų pusių supa vanduo, o vėjas tau palankus.

O dabar - alaus! Visą savaitę laive buvo labai atsakingai žiūrima į alkoholio NEvartojimą, t.y. jis buvo visiškai draudžiamas. Nes burlaivyje niekada negali žinoti, kas nutiks, kaip pasisuks vėjas, ar kada reikės visos komandos rankų. Tad būdami denyje visi buvo blaivus ir visada pasiruošę. 

Pusryčių duona

Beje, šiandieną pusryčiams valgėme laive iškeptą duoną. Ar esate kada jūros vidury valgę ką tik iškeptą duoną? Aš esu. 

Gero vėjo! Vėjo, vėjo, vėjo. 

Brabander ir Tecla