 |
| Rytas ant kalno |
 |
| Miško takeliu... |
Vėl kariškas rytas - atsikėliau 5:50.Pati. Be žadintuvo. Gal ir gerai, kad sugebu taip anksti atsikelti ir jaustis žvaliai. Tyliai susirinkau daiktus ir išslinkau iš kambario. Pusryčiai, higiena, kuprinės ir miegmaišio pakavimas ir 7:00 aš jau kelyje. Tikrai kaip kariuomenėje, trūksta tik rytinio vėliavos pakilimo. Žygiuoju į kalną, o mintyse sukasi daina "Balnokim broliai žirgus" ir "Augo kieme klevelis" šias dainas kiekvieną dieną kariuomenėje dainavome. Apie 13 km mišku be jokios gyvenvietės. Tiksliai, kaip Ruklos miškai su įkalnėmis, nuokalnėmis, proskynomis, o kartais kelias buvo tarsi šarvuočių išvažinėtas. Išėjau dar saulei napakilus, o užlipusi į kalną atsivėrė nuostabios snieguotos kalnų viršūnės. Dievinu kalnus - negaliu be jų gyventi.
Pagaliau normali gyvenvietė. Kavos pertrauka. Jaukioje kavinaitėje geriu Cafe con leche (kavą su pienu) ir valgau skanų naminį bananinį pyragą. Šioje kavinaitėje dirba nuostabus žmogus. Jis pats ryte iškepė šį pyragą, kuri pardavinėja savo kavinėje. Čia jis taip pat turi ir mini parduotuvę (kurią ispanai greičiausiai pavadintų - super mercado:) ), bet labiausiai mane užbūrė jauki aplinka, net išeiti nesinorėjo. Fone groja klasikinė muzika - kažkoks pasakų namelis. Bananinė poilsio akimirka eina į pabaigą ir vėl į kelią, laukia ilga diena.
 |
| Jauki kavinaitė su bananiniu pyragu |
Kažkoks užburtas ratas, kas čia šiandiena pasidarė su ta kariuomene? Einu pro poligoną (military zone) ir tolumoje girdžiu šūvius. Nostalgija, namų ir darbo ilgesio akimirka.
Kaip sakant, kuo toliau į mišką, tuo daugiau malkų. Aš po truputi vis gilinu savo ispanų kalbos žinias ir jau pradedu suprasti įvairius ženklus. Suprantu, kad proto šitam daug nereikia, bet jau galiu juos išversti. Keli nauji isaniški žodžiai kiekvieną dieną praturtina mano žodyną: Prohibo el paso - eiti draudžiama.
Minu taką, kylu į kalną…Vėl…
 |
| Ir žmogelis, kuris jį pagamino |
Bet visi vargai visada būna atperkami, kalno viršūnėje atsiveria nuostabus vaizdas. Viduryje stovi didelis kryžius su dideliais akmenimis sudėliotais aplink, o šiek tiek toliau - iš tų pačių akmenų sudėliotas labirintas, su kažkieno paliktu batu viduryje. Įsidedu ausines, įsijungiu mėgstamą muziką ir sušoku laimės šokį, buvau pasiruošusi apkabinti pasaulį. Gerai, kad niekas nematė :) tikriausiai. Į galvą atėjo mintis: parašyti Martinui žinute ir pažiūrėti ar jis ją ras. Parašiau žinute ir paprašiau atsiųsti man nuotrauką. Patikrinsiu likimą.
O aš toliau keliauju Burgoso link, dabar jau leidžiuosi žemyn - eiti lengviau, bet didesnis apkrovimas keliams. Miestas jau matosi, tačiau visai neartėja. O jau norisi valgyti ir kas dar blogiau - gerti, o vanduo jau pasibaigė. Taip jau nutinka, kai nepasipildai laiku vandens ir tikėsi rasti kranelį kokiam nors kaimelyje, oradęs kranelį, ant jo randi užrašą: "Aqua sin garantia sanitaria" (vanduo be sanitarinių garantijų), kad ir kaip norėdavau gerti, tokio vandens nesipildavau, nesinorėjo pasigauti kokio viruso dėl neatsargumo.
 |
| Karinė zona |
 |
| Burgoso katedra |
Ir štai ilgai lauktas - Burgos. Gaila, kad žygiuoti per jį teko ilgai ir nuobodžiai. Dar dabar atsimenu tą žemėlapį (gaila nuotraukos nepadariau, buvau per daug pavargus): Jūs esate čia 7 ekonominėje zonoje, o reikia Jums į 1 zoną :). Tad teko ilgai eiti, o kokia pavargus ir demotyvuota buvau. Norėjosi atsisėsti ant kiekvieno suoliuko, pro kurį praėjau, bet suprasdavau, kad tikslas visai netoli ir toliau dėliojau kojas, ejau kokią valandą, jei ne daugiau. Reikėjo kokios nors motyvacijos žygiuoti tolyn. Ir štai, mano prašyta motyvacija - pamačiau Burgoso katedros bokštus. Nerealus grožis, pamiršau visus nuovargius ir paspartinau žingsnį. Pagaliau - pirma zona, finišo tiesioji ir dienos prizas - jogurtiniai ledai su šokoladu.
 |
| Burgoso katedra |
Susirandu savo albergą, jis visai šalia katedros ir sutinku ten spėkite ką - o gi savo pažįstamą Kristiną iš Vokietijos. Aną dieną, ji nuėjo tuos 12 km į kalną, bet labai pavargo. Sakė, jog tas miškas jai buvo begalinis, lauke temo, vėso, o miško takas vis nesibaigė. Visa pavargusi nusigavo iki savo albergo. Dabar jau aš džiaugiausi, kad aną vakarą likau Villafranca Montes de Ocoje.
Kartais nutinka netinkami ir neplanuoti dalykai, tokie kaip ispaniška siesta, uždaryta parduotuvė ar šiaip kokia smulkmena, kurį visiškai pakeičia planus. Buvau tokia pikta, kad teko pasilikti Villafrancoje, bet šiandieną jau tuo džiaugiuosi, nes aš į kalną kilau pailsėjus ir mėgavausi kiekvieną akimirką. Pradedu suprasti, kad viskas, kas man nutinka yra ne šiaip sau ir viskas bus taip, kaip turi būti.
 |
| Burgosas vakare |
Su Kristina nusprendžiame vakare katedroje pažiūrėti mišias piligrimams, tačiau mišios mus nesužavėjo. Gal dėl to, kad aš nesu ta tikinčioji, o ir Kristina yra protestante. Na ir žinoma mišios buvo ispanų kalba. Susižvalgėme su Kristina ir nusprendėme traukti į miestą į tapų ir alaus/vyno paieškas (tapa - mažas ispaniškas užkandis, kaip vieno kąsnio sumuštinis).
Pasijutau, tarsi
Anthony Bourdain - amerikiečių šefas, kuris keliauja po pasaulį ir ragauja įvairų maistą. Mes su Kristiną ėjome per barus ir ragavome patikusias tapas. Vienas baras - viena tapa. O jei tapų išvaizda mums nepatikdavo, mes tiesiog keliavome į kitą barą. Burgosas savaitgalio vakarą atrodo, kaip mūsų Palangą per sezono atidarymą. Visur pilną žmonių - gatvėse, baruose, parduotuvėse, nors prieš porą valandų miestas buvo visiškai tuščias. O katedra…Nuostabaus grožio, apie ją galima atskirą knygą rašyti. Manau skirsiu atskirą postą Burgoso katedrai…
Bėje, dar prieš kelias valandas galvojau, kad pasiliksiu Burgose iki rytojaus pietų, bet vėliau nusprendžiau, kad pralesiu čia visą rytojaus dieną ir panašu, kad mane pavys mano pirmoji camino šeima: Jeppe, Martin ir Simone. Tikiuosi taip ir bus ir jau rytoj gal būt juos pamatysiu.
Gali būti, kad į naują traukinį dar neįsėdau...
 |
| Linksmuolis |
O stai šitaip mus pralinksmino į albergą iš miesto grįžti šiek tiek pavėlavęs piligrimas. Šiame alberge šviesa buvo išjungta automatiškai, kas į lovytę nespėjo, tas žaidė su prožektoriais :)
Buenos noches...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą