 |
| Rytas |
Pradėsiu nuo mažo ryto nuotykio: ispanas Igoris priminė man apie vaikystės pusryčius. Tikriausiai ne vienas iš jūsų vaikystėje užpildavo sausainius "Gaidelis" karštu pienu ir taip gaudavo skanią košę su sausainių gabaliukais. Igoris panašiai trupina sausainius į jogurtą, per laiką jie įsigeria ir tampa skaniais pusryčiais. Maišant skirtingo skonio sausainius su įvairiais jogurtais galima gauti įdomius skonius. Reikės ir man kelyje prisiminti vaikystės skonį ir pasidaryti tokią užkandėlę su kakavos puodeliu. Mmmmmm vaikystė :)
 |
| Mišaelis |
Pagaliau oras pasitaisė - šiandiena labai graži diena. Atsivėrė labai gražus vaizdas, tolumoje vėl matosi kalnai. Taip žymiai smagiau keliauti, kai matai aplinkinius gražius vaizdus, o ne vos kelis metrus į priekį. Nuotaika puiki ir aš nusiteikus pasiekti Leoną. Žaviuosi vaizdais, daug fotografuoju, bet taip pat stengiuosi atsiminti šį vaizdą, nes nuotraukose visko atvaizduoti neįmanoma. Už kelių dienų vėl turėčiau pasiekti kalnus, jau laukiu nesulaukiu.
Einu vos 3 valandas, o tiek minčių galvoje prisikaupė. Vakar gerai pailsėjau ir smagiai praleidau vakarą. Šį ryt su Katerina anksti atsikėlėme, ji nusprendė keliauti viena, tad aš jai netrukdau. Supratau, kad vakar dienos kompanija, kad ir kokie smagūs žmonės jie bebūtų, nėra mano Camino kompanija. Jie planuoja būti Leone penktadienį, išsinuomoti kambarį ir šelioti Leone iki paryčių. Nakvojant alberge to padaryti neįmanoma, nes albergo durys užsidaro 11 val., o kitur dar anksčiau. Pirma mano mintis buvo panaši - praleisti Leone penktadienio vakarą, tačiau šiandiena tokia graži diena ėjimui, o iki Leono liko visai netoli. Man nereikia penktadienio, kad galėčiau smagiai praleisti laiką, o juo labiau aš nenusiteikus baliavoti iki ryto. Man užtenka pamatyti miestą, pasimėgauti vietiniu maistu, maloniai praleisti vakarą su piligrimais, pailsėti ir keliauti toliau. Todėl ryte atsisveikinau su visais ir iškeliavau.
 |
| Gražus miestelis pertraukai |
 |
| Katerina |
Apie italą Mišaelį…Mišaelis vaikinukas iš Italijos, su kuriuo žygiavau ryte. Buvau nusprendusi keliauti viena, tačiau mane pasivijo Mišaeilis. Miegojome tame pačiame alberge, o ryte pajudėjome beveik tuo pat metu, tad mūsų keliai ir susikirto. Keistas vaikinas tas Mišaelis - lauke beveik žiema, o jis sau su šortais žygiuoja. Klausiu, ar ne šalta? O pasirodo, jis prieš kelias savaites, pajutęs Ispanijos karštį, nusprendė išsiųsti visus savo šiltus daiktus į Santiagą, kad nešti taip sunkiai nereikėtų. Niekas gi negalvojo, kad prisnigs vos už kelių dienų. Ypač tokios mintis nekilo, kai lauke buvo daugiau nei 20 laipsnių šilumos. Gerai, kad bent jau proto užteko striukę pasilikti, džiaugėsi Mišaeilis. Mišaelis 22 metų italas. Baigęs mokyklą nusprendė keliauti. Jis nenori gyventi standartinio gyvenimo. Keliauja, nes nori pažinti pasaulį. Džiaugiasi, kai žmonės randa drąsos išeiti iš patogumo zonos ir kai daro tai, ką nori daryti, o ne tai, kas yra priimtina visuomenėje. Gaila, kad aš tai supratau vėliau, bet geriau vėliau nei niekad. Kaip sakoma, viskam savas laikas…
 |
| Kažkur pakeliui |
Eidama su Mišaeliu sužinojau vieną naują dalyką: kartais eidama per mažus kaimelius prie namų durų pamatydavau pilnus plastikinius butelius vandens. Ilgai galvojau kam jie reikalingi, nes tokius butelius mačiau ne vieną kartą. Gal būt tai vanduo piligrimams, kai kaimelyje nėra vandens kranelio? Bet kai kuriuose buteliuose vanduo buvo tikrai ne pirmos jaunystes, todėl nemanau, kad kas nors surizikuotų gerti tokį vandenį. Tačiau Mišaelis man papasakojo, kad taip statydami vandenį, gyventojai atbaido vietines kates. Katė prieina prie tokio butelio pilno vadens, pamato jame savo iškraipytą atvaizdą, tarsi veidrodyje, išsigąsta ir pabėga nuo tų durų. Nežinau, kiek tame yra tiesos, tačiau bent jau šioks toks paaiškinimas. Per pertrauką viename jaukiame miestelyje mūsų su Mišaeliu keliai išsiskiria, gal būt susitiksime veliau.
 |
| Kilometrų skaičius vis mažėja |
O kavinėje sutinku vokietę Kateriną. Jau minėjau, kad esame labai panašios, todėl poilsio akimirkai susitinkame vienoje jaukioje kavinaitėje. Susėdusios prie vieno stalo beveik nekalbame, abidvi rašome dienoraštį. Kartais, beveik tuo pačiu metu, gurkštelime kavos, paskanaujame gabaliuku vietinio deserto, persimetame vos keliais žodeliais, nusišypsome vieną kitai ir rašome toliau.
Ji žmogus iš mano Camino. Suprantame vieną kitą praktiškai be žodžių, keliaujame kiekviena sau, o susitikusios apsikabiname, nusišypsome vieną kitai ir pasidaliname savo įspūdžiais. Esame iki tiek panašios, kad lankomės tuose pačiose kavinėse, tik ne visada tuo pačiu metu. Kartais galime eiti kartu tylumoje, o kartais neužtenka dienos viskam susakyti. Ką tik apsitarėme, kaip sunku surasti žmogų su panašiomis mintimis ir gyvenimo būdu, bet mes radome vieną kitą, tad susitikusios visada turime apie ką pakalbėti. Tikiuosi, kad mūsų keliai dar susikirs ir ne vieną kartą…Po kvos pertraukėlės atsisveikiname ir vėl keliaujame kiekviena sau.
 |
| Ilgai laukta pertrauka lauke |
O aš šiandiena pagaliau galiu mėgautis savo mažomis pertraukėlėmis lauke, nes oras šiandiena nuostabus, tad susirandu nuostabią vietą ir prisėdu minutėlėj. O štai ir vėl Katerina… Persimetam keliais žodeliais ir vėl atsisveikiname. Ji pasilieka Arcahueja kaimelyje, o aš keliauju į Leoną.
Leonas nėra toks nuostabus miestas, kaip Burgosas, bet vis dėl to labai gražus. Prie katedros sutikau lietuvį, kuris padėjo man susirasti albergą. Ten pat vėl sutikau Mišaelį. Visi keliai veda į tą pačią vietą.
 |
| Galima buvo ir dviračiu važiuoti? |
 |
| Leon |
 |
| Gražus kampelis |
 |
| Balandžiai bare |
 |
| Irish pub |
Karštas dušas, poilsis. Besiilsėdama alberge išgirstu pažįstamą balsą - tai ispanė Eliza, jau ko ko, bet jos tikrai nesitikėjau išvysti. Aš gi aplenkiau ją gan senai. Pasirodo ji susirgo ir daktarai jai liepė kelias dienas ilsėtis, tad ji sėdo į autobusą ir nuvyko į Leoną. Šitame alberge ji praleis tris dienas. Pagal taisykles alberge gali pasilikti tik vienai nakčiai. Burgose, nes labai didelis miestas, man leido pasilikti dvi naktis. Tačiau, jei piligrimas suserga ir jam reikia poilsio ar medicininės pagalbos, jam yra leidžiama pasilikti alberge kelioms dienoms. Eliza visa išsekusi, jau ne pirmą dieną vaikšto su temperatūrą, tad ji eina poilsio, o aš kartu su Mišaeliu kylam į maisto medžioklę, mirštu badu, kaip noriu valgyti...
 |
| Naktinis Leonas |
 |
| Gražioji katedra |
 |
| Leono tapas |
Gaila, tačiau Leono tapas manęs visai nesužavėjo, bet pirmą kartą gyvenime pabuvau Irish pub'e. Martinas (iš pirmo Camino traukinio) minėjo, kad kiekvienas žmogus turi pabuvoti Irish pub'e, tad pamačiusi šią užeigą nusprendžiau, kad ir man atėjo laikas čia apsilankyti. Kadangi normalių tapų neradau teko gelbėti skrandį ir ragauti lauke iškepto lietinio blyno su įvairiais sūriais. Tai buvo teisingas pasirinkimas - reikėjo anksčiau jo paragauti, o ne kažkokių tapų ieškoti. Pas mus Lietuvoje, tokius blynus galima daug kur rasti, dabar netgi baruose juos gamina. O Mišaeliui tai buvo kažkoks stebuklas, jis dar niekada nebuvo ragavęs įdaryto lietinio blyno. Smagu, kad ir aš kažkam kažko neragauto pasiūliau. Sotus ir laimingi keliaujame albergo link, dar noriu spėti į vakarines piligrimų mišias. Ispane Eliza patarė man ten nueiti, sakė, jog šios mišios vienos gražiausių…
 |
| Blynas, kuris išgelbėjo gyvybę |
 |
| Vakaro mišios |
 |
| Ir vėl linksma kompanija |
Vakare alberge sutikau Kateriną iš Anglijos, Amparo ir Igorį, jis irgi atitrūko nuo Alekso ir Slavos - kiekvienam savas kelias. Ir susipažinau su dar vienu italu Luca ir jo tėvu, šiek tiek pabendravau su mūsų lietuviu iš Palangos (ech trumpa atmintis, vardo neprisimenu, gėda). Apie juos šiek tiek vėliau. Labanakt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą