Ilgą laiką prieš kelionę draugai manęs klausinėjo ar nebijau keliauti visiškai viena į nepažįstamą šalį ir dar mėnesiui. Sakydavau, kad nebijau, kad bus ten tų žmonių, einančiųjų piligrimų. Filmą tai mačiau :) viskas ten saugiai ir smagiai atrodė. Dvi dienas prieš kelionę praleidau Londone su savo draugais. Per dvi dienas pamačiau turistinę Londono dalį, aplankiau Madam Tussaud vaškinių figūrų muziejų, atsigėriau Guinesso pub'e, ne mažą laiko dalį praleidau Londono metro (underground'e), žodžiu smagiai praleidau savaitgalį. Bet kai ryte atėjo laikas važiuoti į oro uostą, suvokiau: va dabar tai busiu viena. Visa mėnesį visai viena, įdomu kaip ten viskas bus...
O buvo taip...
14 val. lėktuvui nusileidus Prancuzijoje Biarritzo oro uoste skubu į autobusą, kuris veža iki Beyone, o iš ten 15 val. traukiniu į Saint Jean de Porto. Atvykstu į vietą laiku, nusiperku traukinio bilietą ir laukiu. Prasidėjo...
Nespėjus pajusti vienatvės jausmo (kokios 3 minutės praėjo) prie manęs prieina Jenifer iš Anglijos, o vėliau prisijungia du draugai iš Airijos: Garry ir Noel, vėliau ateina Adamas (neprisimenu iš kur). Sulaukiame traukinio ir judame Camino de Santiago link. Garry jau kartą ėjo šitą kelią, dabar eis antrą kartą, o mums visiems tai pirma tokia kelionė. Tad traukinyje ilgai bendraujame apie ateinantį žygį, aiškinamės smulkmenas, skaitome gidus ir klausomės istorijų, kurias pasakoja Garry. Jis sakė, kad viskas paprasta - reikia apsimesti avimi, eiti paskui kitus piligrimus ir viskas bus gerai. (Aš tai tikrai nežadu avimi apsimesti, viską aiškinsiuosi pati, jau kartą kariuomenėje per orientacinį bėgimą pasimokiau, kad gamtoje geriausiai pasikliauti savo galvą. Na arba bent jau savo nuojauta :))
Atvykus į Saint Jean de Portą, tarp kitko visai mielas ir jaukus miestelis, susirandame info centrą, įsigyjame piligrimo pasus, išsiaiškiname dėl nakvynės, pasidedame alberge (piligrimų nakvynės namuose) kuprines ir pirmyn į miestą - į maisto ir alaus paieškas. Info centre pasakė, kad turime nusipirkti maisto rytojui, nes 30km atkarpoje kalnuose nebus vietos kur pavalgyti, tad maistu turime pasirūpinti iš anksto. Surandame parduotuvę, apsiperkame, o dabar laikas picai, poilsiui ir alui. Pasivaikščioję po miestą grįžtame į savo albergą, ten sutinkame kelis naujus piligrimus. Tie kurie nespėjo į 15 val. traukinį atvyko 18 val. traukiniu, tad taip ir pasidalinome į dvį grupes. Kaimynai išėjo pasižvalgyti po miestelį, o mes į lovas poilsio.
Ryt svarbi diena...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą