 |
| Rytas |
10:51 - vėl susitikau su Katerina iš Vokietijos. Jau buvau jos pasiilgusi. Sėdime dabar toje pačioje kavinėje ir abidvi prie puodelio kavos rašome dienoraščius. Pasirodo nakvojome tame pačiame miestelyje, tik skirtingose albergose.
 |
| Beveik pusė |
O man miegoti alberge su labai garsiai knarkiančiu žmogumi pašonėje buvo ne pats maloniausias jausmas. Norėjau nudaužti šiąnakt jį tris kartus. Kaip galima TAIP GARSIAI knarkti? Vakar 34 km buvo tokie sunkus ir aš buvau tokia pavargusi, kad vakare kritau į lovą ir akimirksniu užmigau. Atsibudau pirmą valandą nakties nuo be proto garsaus knarkimo. Dvi valandas visu garsu klausiausi muzikos. Įsivaizduokite koks turi būti knarkimo garsas, kai jį permušti galėjo tik pilnu garsu paleista Offspring'ų muzika. Gerai nepailsėjau, tad ir šiandiena pirmi 16 km buvo gan sunkus, o gal dar tas visai nekoks oras prie to prisidėjo. Visą laiką pūtė stiprus vėjas, bet žiūrėkime ir į gerąją šito reikalo pusę - bent jau nelijo.
Šiandieną ilgą laiką sekiau raudoną tašką (piligrimas tolumoje su raudonu apsiaustu), stengiausi pavyti. Susigalvoju sau įvairių žaidimų, kai nesinori su nieko bendrauti, bet be tikslo žygiuoti lygiu keliu irgi nuobodoka.
 |
| Katerina iš Voketijos |
Suprantu, kad lietuviškai kalbanti žmogų sutikti kelyje gali būti sunkoka, tad norėjosi bent jau kokį rusą sutikti ir pabendrauti sava kalba, nes jau šiek tiek pabodo angliškai bendrauti. Ir kaip sakoma svajok ir norai išsipildys. Kavinėje sutikau Slavą iš Minsko ir dar kelis naujus piligrimus. Šiandieną keliausiu su jais. Pertrauka padaryta, kylame toliau į kelią…
…Susipažinau su naujais piligrimais: Slava iš Baltarusijos, Aleksu iš Ukrainos, Katerina (dar viena Katerina mano kelyje) iš Anglijos ir Igoriu iš Ispanijos. Ilgą laiką kelyje bendravau su Slava, smagu pagaliau kalbėti sau artima kalba.
 |
| Iš kairės: Aleksas, aš, Slava ir Igoris |
Gaila, kad su oru mums sekėsi vis mažiau. Pradėjo lyti. Kuo toliau to labiau. Pradžioje patingėjau, o po to jau buvo per vėlu - nespėjau persimauti batų ir visiškai sušlapau kojas. Pagaliau priėjome miestelį, kuriame buvome nusprendę pasilikti, tačiau čia pat pasirodė vienas vyras su žmona. Kai vėliau man papasakojo Slava, tai dar vienas žiaurus knarkalius. Jie yra du. Vienas - meksikietis Rikardo - kuris man neleido miegoti praeitą naktį ir kitas - policininkas (nežinau nei jo vardo nei iš kur jis yra). Policininkas knarkia taip garsiai, kad Rikardo, palyginus su juo - gėlytės. O policininko žmona tikriausiai kurčia, nes ji ramiai miega šalia jo ir vargo nemato.
Taigi mes renkamės mažesnę blogybę - geriau dar keli km blogu oru, nei naktis su šiuo knarkaliumi. O sprendžiant iš oro sąlygų ir atstumų tarp kaimų, čia tikriausiai ateis ir Rikardo, o tai jau būtų virš normos ribų. Portugalas Aleksas kartą miegojo viename alberge su dviejais knarkaliais, tai tada net ausų kištukai nepadėjo.
 |
| Kristina iš Anglijos iš dešinės |
Lietus įsismarkavo, o mes brendame toliau. Mano kojos jau kiaurai šlapios, bet pati kalta. Proto nei pridėsi nei atimsi. Kaimelyje už 3 km paaiškėjo, kad albergo čia nėra, tad teks keliauti dar toliau. Oras visai subjuro, pradėjo dar smarkiau lyti, pūtė stiprus vėjas ir netgi gavome keletą minučių krušos. Aš - optimistė - vis pagalvoju, jog gali būti ir blogiau. Sustojame pietų pertraukai kaimo bariuke, reikia šiek tiek atsikvėpt ir užkąsti šilto maisto. Ten sutinkame vokietę Kateriną, ji čia atvyko ankščiau ir praktiškai negavo lietaus, ji - užsidėjusi apsiaust ąnuo lietaus keliaus į Sahaguną. Ne taip, kaip mes. Užkandome, atsigėrėme, laikas kilti. Lieka vos keli kilometrai iki poilsio.
 |
| Sninga |
Vakarienei piligrimo meniu ir daug vyno, o desertui nuo albergo šeimininko gavome po čerkelio gerai atšaldyto tauraus gėrimo, kuris labai atšildė. Stipru, bet skanu. Einame ilsėtis, bet kas gi čia už lango?
O go sninga O_o. Va tau ir saulėtoji Ispanija…
Oras buvo nekoks, nuotraukų ne daug. Laukite tesinio, kaip mes kitą dieną per sniegą žygiavome. Labanaktis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą