Balandžio 3 - 100 km ir pakvaišės prancūzas

Kaimelis

Smagus rytas ir pusryčiai iš vaikystės - laužyti sausainiai užpilti karšta kakava. Mmmmmmm gardumėlis.

Sarria

Ech neilgam manęs užteko... ir šį ryt aš vėl keliauju su muzika ausyse :) Bet ir muzikos neilgai klausiausi, gal kokią valandą. Iš tikro oras labai slegia, lauke apsiniaukė ir nuotaika liūdnoka. Vos tik išlenda saulė, motyvacija iš karto kyla, bet tik pasirodo debesys - iš karto norisi sustoti kokioje nors gražioje vietoje kavos puodeliui. O tokių vietų, kaip tyčia, aplinkui niekur nėra. Tik maži, toks jausmas, kad visai negyvenami kaimeliai. Vištos laksto gatvėmis, didžiuliai pavargę šunys guli ant pievų tingėdami net galvą pakelt, tik palydi praeinantį piligrimą žvilgsniu. Džiugu bent tiek, kad kalvoti vaizdai džiugina akį.

Pietūs

Pakvaišęs prancūzas Jills

Galicija - kaimu kvepianti vieta su pastoviai besikeičiančiu oru. Čia pilna naminių gyvūnų, ypač karvių. Jas vietiniai gyventojai čia gano visur, kur tik gali. O perkant pieną, gali rinktis iš dviejų rūšių: rudų arba margų karvių. Bet labiausiai džiaugiuosi Galicijoje duona - baigėsi baltos bagėtės ir pagaliau prasidėjo normali skani duona. Taip pat pasibaigė fritkių (bulvių fri) era, nes čia pietaujant garnyrui galima gauti virtas bulves ir troškintas daržoves. Laukiu nesulaukiu, kada paragausiu vietinių jūros gėrybių.

Orelis

Apie blogus albergus: visai nesenai galvojau, kad mūsų albergas, kuriame apsistojau kartu su Katerina (be šilto vandens ir normalaus dušo, be interneto, su šaltais kambariais ir visiškai tragiška virtuve) buvo vienas blogiausių albergų kelyje. Bet vakar pabendravus su austru Christoferiu sužinojau, kad būna ir blogiau: jis buvo apsistojęs viename alberge, kuriame jį pasitiko labai maloniai ir net pavaišino vynu. Pradžia buvo labai nuostabi, tačiau 21 valandą, be jokio įspėjimo, buvo išjungta šviesa kartu su visa elektra. Tad po 21 valandos nei į dušą nueisi (vanduo šildomas boileriu, siurbliai taip pat neveikė), nei telefono pasikrausi, nei šviesos, nei šildymo. Virtuve nepasinaudosi ir iš vis, kaip sakant: "Nėr čia ko - myžt, poteriaut ir gult". Bet kas žiauriausia, kad net ryte elektra nebuvo įjungta, tad nei arbatos, nei kavos ryte išsivirt nebuvo įmanoma. O aš dar skundžiausi... Kaip sakoma - reikia džiaugtis tuo, ką turime, nes gali būti ir blogiau.

Apie Sarria iš pirmo žvilgsnio: pradėkime nuo tuo, kad aš tikėjausi žymiai gražesnio miesto, o čia tik betoniniai daugiaaukščiai aplinkui. Senamiesčio dar nemačiau, bet ir nepanašu, kad čia rasiu kažką įspūdingo. Radau jaukią kavinaitę, joje ir papietausiu.

Maistas čia nuostabus, kaip minėjau - atsirado troškintos daržovės, žuvis ir nerealaus skonio duona. Nors po tų bagečių tokį ilgą laiką, tikriausiai bet kurį duona galėjo būti labai skani.

Kai vanduo užlieja taką

O štai pasirodė ir Luca su tėvu. Jie du į Sarria atėjo kitu keliu nei aš, bet džiugu, kad mūsų keliai ir vėl susitiko. Tikrai nebesitikėjau pamatyti ką nors iš savo kelio, bet tuom kelias ir nuostabus, kartais nutinka tai, ko visai nesitiki...

!00 KM

Tingus šuo

Vaivorykštė

Apie pašėlusi prancūzą Jills: pakeliui į Sarrią mane aplenkė toks linksmas žmogelis su šortais ir nemaža kuprine ant piečių. Lenkdamas, paklausė kaip man sekasi, iš kur esu ir kur einu. Pasakiau, kad esu iš Lietuvos ir keliauju į Sarrią. O jis ir sako: "Aaaaa į Sarrią, aš žinau kelią" ir nulėkė pro mane vos ne begte pašaukdamas "Buen Camino". O po savo nuostabių pietų jaukioje kavinaitėje, Sarrijos senamiestyje ir vėl sutikau šį pašėlusį žmogelį. "Ooooo Lituano" - pasitiko jis mane su plačia šypsena veide. Jills yra prancūzas, jam 46 metai. Per pastaruosius ketverius metus, jis jau penktą kartą einą Camino ir renkasi vis skirtingą kelią. Sekančiais metais jis planuoja keliauti Norte keliu, šį kelią aš taip pat noriu praeiti. Su Jills šiek tiek pakalbėjome apie Lietuvą, mūsų ekonomiką, šį bei tą palyginome su Prancūzija. Pakalbėjome apie alų, nes jam labai patinka alus. Kalbėjome vos kelioliką minučių, bet nuotaiką jis man ilgam pakėlė. Pasiūlė atsigerti kartu alaus. Atsisakiau, nes buvau ką tik po labai sočių pietų, o prieš akis dar ilgas kelias ir į albergą vėlintis nesinori. Jills buvo labai nustebęs, kad aš dar planuoju nukeliauti apie 20 km ir su žodžiais: "Locco Lituano you are my hero" palinkėjo man gero kelio. Man tolstant jis dar kelis kartus šaukė : "Ei Lituano Liuba Buen Camino" ir mojavo ranka.

Portemarinas - laiptais į viršų

Smagu kelyje sutikti tokius žmones, kad ir kokie keisti jie bebūtų, tokie žmonės ilgai praskaidrina dieną.

Daugiau apie Sarria: pirmas įspūdis apie šį miestą buvo šiek tiek klaidingas. Miesto senamiestis gražus, bet ne toks gražus, kad čia vertėtų pasilikti ilgesniam laikui. O kadangi, nors ir buvo apsiniaukę, oras man tiko, nes virš mano galvos švietė saulė ir aš žygiavau toliau. 

Man labai pasisiekė su oru: kur bepasisuksi, visur juodi debesys, o virš mano galvos saulutė šviečia. Taip aš ir žygiavau likusius 20 km su baime, kad tuoi sulysiu. 

Kaip gi be katedros

Šiandiena labai reikšminga diena - šiandiena kirtau 100 km liniją. Praėjau nuostabaus grožio stulpelį ant kurio parašyta, kad iki Santiago liko 100 km. O tai reiškia, kad aš jau nužygiavau 700 km. Nieko sau nueitas kelias...

Vakaras. Šiandiena tikrai pasistengiau - iki Santiago 89 km. Apsistojau nuostabiame miestelyje - Portomarine - jis nors ir nedidelis, bet labai gražus ir civilizuotas. Kartais man taip trūksta tos civilizacijos. Lietaus gavau vos kelis lašus, tad žiūrint į tai kiek Galicijoje lyja, sakyčiau man labai pasisiekė. Šis miestelis yra įsikūręs prie upės ir vos tik įžengiau į miestelio pakraštį pamačiau nuostabaus grožio dvigubą vaivorykštę. 

Į miestelį atvykau gan vėlai, tad nieko nelaukus pasidėjau alberge daiktus ir puoliau atsiimti sau žadėto prizo - didelį bokalą alaus. Su savimi prigrėbiau bandelę su čiorizzo dešra, kurią pirkau Sarrios kepykloje ir dienoraštį - turiu daug ką aprašyti. 

Albergas ir lietuvis Zigmas

Nors biznis mažas, bet kartais žaviuosi ispaniškais barais, į kuriuos gali atsinešti savo maistą ir niekas tau nieko nesako. 

Aš šiandiena šaunuolė - nužygiavau 40 km, liko visai nedaug - vos 89km. 

Dydisys vakaro prizas - didelis alaus bokalas