 |
| Pusryčiai kambuze |
Ankstyvas rytas. Kodėl taip anksti keltis? Ach taip saulėtekis... Keliausi sunkiai, bet savimi didžiuojuosi. Įveikiau miegą ir pirmą kartą gyvenime stebėjau saulėtekį Baltijos jūroje.
Neužilgo prasidėjo mano pamaina ir teko vėl imtis laivo valdymo. Nežinau ar dėl to, kad jūra nurimo ir bangos sumažėjo, ar dėl to, kad įpratau būti ant denio, tačiau manęs visai nebesupa. O šį rytą net nusileidau į apačią ir padėjau komandos draugams ruošti pusryčius kambuze (laivo virtuvėje) ir aš sugebėjau išplauti indus. Ot pasiekimai :)
8.30 pasibaigė lenktynės. Pagal paskutinius rezultatus esami antri savo grupėje ir septinti bendroje įskaitoje. Kapitono sesuo Jet sako, kad rezultatai nelabai geri, juolab, kad iki štiliaus buvome pirmi. Pagrindinis priešininkas - burlaivis Helena - buvome ją aplenkę, tačiau - prieš vėją nepapusi. Ir šį kartą vėjas buvo palankesnis Helenai, jie pasirinko teisingą strategiją ir į štilių naktį nepapuolė.
Keli burlaiviai visai pasitraukė iš lenktynių, jie pasidavė ir įsijungė variklius. Nežinau, dėl kokių priežasčių jie taip nusprendė, tačiau po tokio sprendimo laivas pašalinamas iš varžybų. O jau po finišo visiems norintiems buvo leista įjungti variklius ir uostą pasiekti su jais.
 |
| Pietūs ant denio |
Mes pagaliau pasigavome gerą vėją ir smarkiai palinkę į kairę pusę skuodžiam vėjo pučiami 9.5 mazgo greičiu. Nerealus jausmas: esi pasaulio apsuptyje - burios, vėjas ir jūra.
Jūroje niekam nesvarbu, kaip tu atrodai, kaip kalbi ar rengiesi, kokias pareigas užimi - jūroje visi esame vienodi. Visi esame priklausomi vienas nuo kito ir tik vienas kitam padedami galime pasiekti bendrą tikslą ir saugiai, bet ryžtingai jį pasiekti.
Jei vėjas išliks toks pat, Turkų pasieksime rytoj.
Nors pirmą dieną norėjau iššokti iš laivo ir kad visas šis buriavimas kuo greičiau pasibaigtų, šiandieną visiškai nesinori palikti šio laivo ir grįžti į kasdienę rutiną. Judame toliau...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą