Antradienis - trečia diena

Poilsiaujam

Nuostabus rytas, danguje nei debesėlio, o jūra lygi, kaip ledas. Kaip nerealu: sėkmingai atbūti savo budėjimo laiką ir po to gardžiai papusryčiauti, jausti maisto skonį ir sotumo jausmą. Koks neapsakomas jausmas atsigulti ant denio, klausytis muzikos ir žiūrėti į įsitempusias burias virš savo galvos. Horizonte matosi keli burlaiviai. Vėjas lengvai pučia į burias ir mes po lengva judam į priekį. Tokia neapsakoma ramybė ir laisvės jausmas. Jokios civilizacijos, jokių problemų, jokio šurmulio. Šios kelionės nekeisčiau į jokias atostogas Turkijoje ar kur kitur. (Na nebent į kalnus :) )

Ruošiames pietauti

Šiuo metu praplaukiam Gotlando salą. Ant denio esam 19 žmonių: 3 įgulos nariai - kapitonas Hais, jo sesuo Jet ir vokietė Neila; 12 lietuvių ir 4 suomiai. Visi esame padalinti į tris grupes po penkis - šešis žmones. Raudonųjų, mėlynųjų ir baltųjų komandos. Aš esu mėlynųjų komandos narė. Kaip jau minėjau, mūsų budėjimas prasideda 8 ryto ir baigiasi 12 dienos, po to turime 8 valandas poilsio ir vėl turime budėti nuo 8 vakaro iki 12 nakties ir vėl 8 valandos poilsio. Per poilsio valandas gali daryti ką nori, bet, kaip suprantate, iš laivo toli nepabėgsi :) 

Plaukimo metu visos spintelės turi būti uždarytos, tad jei norėtumėte užkasti ne pusryčių, pietų ar vakarienės metu, užkandžiais reikėtu pasirūpinti iš anksto. Na ir ant denio visada būna gėrimų ir sausainių, tad badu tikrai nei vienas nemirtu. O kadangi Jet labai skaniai gamina ir maisto trūkumo mes tikrai nejaučiam, tai per pietus prisikertam iki soties. Gaila, kad pirmą parą visą savo maistą paleidau į jūros gelmes. 

Burės virš galvos

Šiandieną padariau didelę pažangą - nusileidau į virtuvę ir padėjau pagaminti lunchą (pietus). Laive yra tokia tvarka: kadangi virėjo neturime, o gamina visada Jet, mes turime jai padėti paruošti maistą, nuskusti ar nuplauti daržovės, jas supjaustyti ir panašiai, kaip sakoma, atlikti paruošiamuosius darbus. Ir kiekviena pamaina turi padėti ruošti maistą, o po valgio išplauti indus, nes, kaip suprantate, aptarnaujančio personalo mes irgi neturime. Gerai, kad mes plauname indus po pusryčių, tad jų būna visai nedaug. Vėl sekmė. :)

O šiuo metu aš vėl guliu ant denio ir mėgaujuosi kelione. 

Šios atostogos nuostabios. Jei manęs kas paklaustų ar norėčiau dar kartą plaukti su sąlygą, kad vėl reikės ištverti jūros ligą net nedvejodama atsakyčiau - TAIP! 

Buriavimas, kaip ir kalnai - užkrečia. Ir jei kelionės pradžioje galvojau: “Kokio velnio aš čia lindau ir ką čia palikau?”, tai po adaptacijos laikotarpio supratau, kad viskas įmanoma. Ir kai pasieki savo tikslą būni toks laimingas, kad pamiršti visus sunkumus, kuriuos teko ištverti. 

Jūra visai nebanguoja ir mes judame toliau. Kapitono nuomone mes esame antri. Bet dar ne viskas prarasta, mes sukame burias, gaudome vėją ir judame pirmyn. Iki greito…