Trys Stalico salotų principai:
Pirmasis principas: kontrastai. Viskas paprasta! Jei į salotų pagrindą įeina kas nors rūgštaus, pvz. citrinų sultys, tai šalia to, turi būti kažkas saldaus arba riebaus, kad kompensuotų rūgštumą. Jeigu ingridientuose yra kažkas minkšto, tai turi būti ir kažkas traškaus. Antrasis principas: vientisumas nuo pjaustymo iki valgomojo įtakos. Jeigu pjaustom juostelėmis, tai juostelėmis pjaustom visus ingridientus. Jeigu imam kažką, kas skatina apetitą, tai lai visi ingridientai būna parinkti vadovaujantis šiuo principu.
Jeigu kažkuris ingridientas išsiskiria iš kitų (pvz. riešutai), tai tokius ingridientus reikia naudoti tik kaip akcentą. Taip taip, jeigu salotose nėra akcento, tai nėra ir pačių salotų. Lai tai būna trečiu salotų principu. Ir tiek žinių užtenka, kad pasigaminti nuostabias salotas iš to, kas yra šaldytuve.
Pagal šiuos principus ir aš šį vakarą pasigaminau nuostabias vištienos salotas.
Supjausčiau pekino salotas, stengiausi pjaustyt kubeliais, tik deja salotų lapų nelabai kubeliais supjaustysi. Tačiau kitus ingridientus pjausčiau išskirtinai kubeliais. Tad į salotas supjausčiau dar du pomidorus, trečdalį ilgavaisio agurko ir virtos vištienos (vyriau vištienos sultinį, o mėsą nuo kaulų panaudojau salotoms). Šias salotas pagardinau druska ir citrinos sultymis, įdėjau majonezo ir pabarsčiau graikiniais riešutais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą