Tirštikliai, skaidrikliai, antiflomengai
Tirštiklis – medžiaga, padidinanti maisto produkto tirštumą.
Tirštikliai vartojami norint sutirštinti vandeninius tirpalus, stingdikliai turi savybių sudaryti gelius.
Tirštinančios medžiagos yra natūralios, pusiau sintetinės bei sintetinės.
Labiausiai paplitusios yra natūralios medžiagos, kurios dažniausiai yra augalinės kilmės. Tai algino rūgštis ir alginatai (E 400 – E 404), agaras (E 406), karageninas (E 407), pektinas (E 440), gleivingos medžiagos, gaunamos iš augalinių žaliavų: baltosios akacijos, guaro, gumirabiko, ksantano, karajos, taros, gelano (E 410 – E418).
Pusiau sintetiniai tirštikliai taip pat yra augalinės kilmės, tai yra dariniai kurie yra modifikuoti, pavyzdžiui celiuliozės dariniai (E 461 – 466), amodopektinas (E 440), krakmolo dariniai (E 1404 –1450).
Natūralūs ir pusiau sintetiniai tirštikliai nėra kenksmingi sveikatai, todėl jų kiekiai bei koncentracijos maiste nėra ribojami.
Sintetiniai tirštikliai tai yra vandenyje tirpūs polivinilo alkoholiai arba esteriai, kurie naudojami tik kosmetikos priemonių gamybai.
Skaidrinančios medžiagos
Fosfatai (E 339 – 341) ir polifosfatai (E 450 – 452), kurie padeda stabilizuoti produktų spalvą, ypač jei naudojami kartu su vit. C, minkština vandenį. Naudojami konservuotiems mėsos gaminiams nuskaidrinti, kartu išsaugo mėsos gaminių konsistenciją, neleidžia susidaryti drumzlėms.
Taninas yra naudojamas vyno, acto, alaus ir kitų fermentacijos produktų nuskaidrinimui. Taninas vandenyje sudaro koloidinius tirpalus, kurie nusėda, surišdami ištirpusias vandenyje baltymines medžiagas.
Fito rūgštis – tai esteris, kuris sutinkamas augalinėse žaliavose druskų pavidalu. Kalcio fitatas yra naudojamas kaip vyną skaidrinanti medžiaga.
Daugiaatomių alkoholių grupei priklauso įvairūs glikoliai, kurie yra naudojami kaip maisto produktų minkštikliai, drėgmę bei klampumą palaikantys priedai, ar saldikliai. Tai ir sorbitolis, glicerolis, propilenglikolis, pastarojo vartojimas šiuo metu yra griežtai ribojamas.
Etilendiaminotetraactorūgštis (EDTA) bei jos druskos sudaro kompleksus su metalų jonais, todėl atlieka ir skaidriklio vaidmenį. Dažniausiai vartojama EDTA kalcio dinatrio druska (E 385), kuri yra ir kaip antioksidantas, ir kaip skaidriklis
Azoto suboksidas yra kaip putas stabilizuojanti priemonė, naudojama plaktai grietinėlei stabilizuoti. Tai yra seniai žinoma narkotinė medžiaga, kuri buvo vadinama “linksminančiomis dujomis”.
Antiflomengai
Antiflomengai tai yra medžiagos, kurios yra naudojamos skysčių putojimui mažinti. Tai yra reikalinga, pilstant gaiviuosius gėrimus, sultis. Taip pat šios medžiagos yra naudojamos suspensijos stabilizuoti. Dažniausiai yra naudojamas silikonas (organinis polisiloksanas). Šios medžiagos, priklausomai nuo cheminės struktūros, kai kurių tyrinėtojų duomenimis, veikia lytinių liaukų funkcijas, jas slopindami.
Rūgštingumą reguliuojančios medžiagos
Ši medžiagų grupė palaiko maisto produktų rūgštingumą arba jo šarmines savybes.
Tam paprastai yra naudojama rūgštys, druskos, šarminiai tirpalai.
Acto rūgštis (E 260) yra viena labiausiai populiarių rūgštingumą reguliuojančių medžiagų. Esant pH 3,5, ji neleidžia augti daugeliui bakterijų, stabdo mielių bei pelėsių grybelių dauginimąsi. Acto rūgšties poveikis sveikatai tiesiogiai priklauso nuo jos koncentracijos, esant didelei acto rūgšties koncentracijai pažeidžiama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti uždegimai, erozijos, opos, į kraują patekusi acto rūgštis keičia kraujo pH, sukeldama acidozę, sutrikdomas kraujo krešėjimas. Tačiau vartojant mažomis koncentracijomis, acto rūgštis neturi įtakos organizmo gyvybinėms funkcijoms.
Pieno rūgštis (E 270) bei laktatai (E 325 – 327) taip pat yra kompleksinio poveikio medžiagos: rūgštinančios, konservuojančios, antioksidantai, skonio stiprintojai. Pieno rūgštis yra tarpinis žmogaus organizmo medžiagų apykaitos produktas, ji leidžiama vartoti tik suaugusiems, neleidžiama vartoti vaikams. Kūdikiams ši medžiaga gali sukelti gastritus, virškinamojo trakto uždegimus, sutrikdyti mineralinių medžiagų, kalcio, fosforo pasisavinimą.
Citrinų rūgštis ir citratai (E 330 – E 333, E 380) vartojami kaip rūgštinančios bei antibakterinės medžiagos, kurios palaiko terpės pH, slopina mikroorganizmų augimą. Citrinų rūgštis normaliai susidaro žmogaus organizme kaip tarpinis Krebso ciklo produktas, jos kiekiai maiste yra neribojami.
Adipo rūgštis ir adipatai (E 355 – 357) yra vartojami kaip pH reguliuojantys, skonį suteikiantys bei rūgštinantys priedai. Esant labai didelėms dozėms, eksperimentiniai gyvūnai pradeda viduriuoti, sulėtėja augimas, keičiasi elgsena, atsiranda anemija. Tačiau maiste vartojamos dozės yra žymiai mažesnės.
Sveikatai kenksmingų maisto priedų sąrašas
Prancūzijos "Villejuif" centro, tiriančio konservantų, dažų ir kitų priedų poveikį žmogaus organizmui, parengtas kenksmingų žmogaus sveikatai maisto priedų sąrašas.
Gali sukelti vėžinius susirgimus:
E 131, E 142, E 210, E 211, E 212, E 213, E 214, E 215, E 217, E 239, E 330
Didina cholesterolio kiekį:
E 320, E 321
Didina kraujo spaudimą:
E 250, E 251, E 252
Uždrausti vartoti:
E 103, E 105, E 111, E 121, E 125, E 126, E 130, E 152, E 181
Pavojingi vartoti:
E 102, E 110, E 120, E 124, E 127
Labai pavojingi:
E 123
Sukelia odos susirgimus:
E 232, E 233
Sukelia išbėrimus:
E 311, E 312
Įtariama, kad yra pavojingi:
E 104, E 122, E 141, E 150, E 151, E 171, E 173, E 180, E 240, E 241, E 471
Naikina vitaminą B12:
E 220
Sukelia virškinimo sutrikimus:
E 222, E 223, E 224, E 226
Tiriamos, ar išaiškintos kaip nekenksmingos, medžiagos:
E 100, E 101, E 160, E 161, E 170, E 174, E 175, E 200, E 201, E 202, E 203, E 236, E 237, E 238, E 260, E 261, E 262, E 263, E 270, E 280, E 281, E 282, E 300, E 301, E 302, E 303, E 304, E 305, E 306, E 307, E 308, E 309, E 322, E 325, E 326, E 327, E 331, E 332, E 333, E 334, E 335, E 336, E 337, E 338, E 339, E 340, E 341, E 400, E 401, E 402, E 403, E 404, E 407, E 409, E 410, E 411, E 413, E 414, E 420, E 421, E 422, E 450, E 461, E 462, E 465, E 466, E 471, E 472, E 473, E 474, E 475, E 480
Informacija paimta iš elektroninio puslapio www.imunitetas.lt, informaciją parengė visuomenės sveikatos centro specialistas Andrius Kavaliūnas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą