 |
| Mūsų kuopos merginos |
Teko ne kartą girdėti, kaip šauktiniai kariai skundžiasi, jog dabartinėje kariuomenėje blogos sąlygos.
Sena įranga, neskanus maistas, pikti seržantai ir taip toliau. O Jūs pamėginkite per parą apversti visą savo gyvenimą aukštyn kojomis ir pamatysite, jog dabartinės sąlygos kariuomeneje net gi labai geros.
Jūs keliatės 5.45 ryto, mankštinatės, prausiatės, einate pusryčiauti, tvarkotės kambarius, klausotės paskaitų ir dalyvaujate pratybose, ilsitės ir kas svarbiausia - miegate beveik 8 valandas. Jūsų pusryčiai, pietus ir vakarienė visada pagal grafiką. Vakarais Jūs turite porą valandų laisvo laiko, per kurį galite klausytis muzikos, skaityti knygas, praustis po dušu ar sportuoti. Taip Jūs negalite palikti kareivinių arba kai budi piktas seržantas Jūs neturite laisvo laiko vakare, tačiau dažniausiai, pasibaigus pirmam tarnybos mėnesiui, jis yra. Taip pat yra savaitgaliai, kai keliamasi valandą vėliau ir laisvo laiko būna daugiau, o per šventes net namo paleidžia, tada galite aplankyti šeimą, pasilinksminti ir pailsėti net pora dienų iš eilės.
Tikrai taip, kariuomeneje gan griežtos taisyklės, viskas turi būti atlikta teisingai ir savo laiku. Tikrai taip, Jums reikia laikytis taisyklių ir tvarkos. Tikrai taip, tvarka turi būti ideali; lovos paklotos, grindis išplautos, spintelėje drabužiai sulankstyti, kuprinė paruošta žygiui. Gal būt maistas ne pats skaniausias, bet jis yra.
Aš visiškai sutinku, kad kartais sunku praleisti parą ar daugiau miške, kai pratybos nesibaigia iki 3-4 val. ryto, o keltis reikia 5 valandą. Arba kai visai netikėtai, vidury nakties, be jokio įspėjimo, išgirsti žodžius “Kuopa kelt!!!”, arba sulauki naktinio skambučio: “Iškvietimas, patikrinimas” - sunku atsikelt, staigiai susiruošti ir keliauti į tarnybą, bet tokie dalykai vyksta ne dažnai, o po pratybų kariai gali pailsėti.
Būti mama yra daug sunkiau…
Gimdymo metu mamos organizmas patyria tokį stresą, kokį tik gali atlaikyti, o kartais ir negali. O kai viskas pasibaigia, su lyg tą pačią akimirka tampama mama. Niekas neduoda tau pailsėti ar pamiegoti bent tų išsvajotų 8 valandų. Kūdikiui mamos reikia dabar.
Tapti mama yra tikras stebuklas. Moteris gali padėti naujai gyvybei išvysti pasaulį, tai lyg stebuklas. Bet kartu su šiuo stebuklu ateina realybė.
O realybė yra tokia…
Vieną gražią dieną - tą dieną, kai vaikas išvysta pasaulį, kūdikis ir mama patyria didžiulias perkrovas. Skirtumas tik tas, kad gimus - kūdikis turi valgyti, miegoti, augti, o mama… Mama turi būti žvali, stipri fiziškai ir emociškai (nors ką tik jos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis) ir turi būti pasiruošus pamaitinti mažylį, perrengti, nuraminti tada, kai jam to reikia. O pirmomis mažylio gyvenimo dienomis, jam dažnai to reikia.
Mama nebeturi normalaus nakties miego, o ir dienomis gali pailsėti geriausiu atveju vos porą valandų, o gal vos keletą minučių.
Keltis reikia anksčiausiai ryte, kartais 3, kartais 5, kartais 7 - niekada nebus konkretaus laiko. Kaip ir nėra aišku kada bus galima nusiprausti ar papusryčiauti, nes kiekviena diena yra skirtinga ir atneša vis naujus džiaugsmus ir nuovargį.
Nes tik mažyliui atsibudus, jį reikia pamaitinti, nuprausti, suvystyti ir vėl užmigdyti. Kartais tai įvyksta greitai ir tada mama turi laiko sau: dušas, pusryčiai, karšta arbata…ir tik pagalvoji, kad galima prigulti ir dar šiek tiek pamiegoti - mažylis atsibunda ir reikalauja mamos dėmesio. O kartais laiko sau visai nelieka ir tada belieka tiesiog laukti, kol mažylis užmigs.
Tas pats vyksta ir su kitu dienos maistu, jis valgomas kartais greitai, kartais šaltas. Ak taip, maistas. Mamai maisto niekas nepagamina ir ant lėkštutės nepadeda, kaip kariuomenės valgykloje. Mamai reikia viską nusipirkti pačiai, o po to pačiai pasigaminti :) ir dar indus išsiplauti.
Kai mažasis žmogeliukas miega, mama gali daryti ką tik nori :) Indus plauti, grindis ar dulkes valyti, skalbti ar lyginti mažylio drabužėlius (ačiū žmonėms, kurie sugalvojo sauskelnes ir skalbimo mašiną), pietus ruošti šiai ar sekančiai dienai. Žinoma, mama gali sau leisti ir tokią prabangą, kaip dušas arba miegas kartu su mažylių… Bet darbus nudirbti kažkada vistiek reikės :) Ir dar… nepamirškime to fakto, kad mažylį reikia maitinti kas tris valandas, čia geriausiu atveju, o kartais ir dažniau.
Kūdikis, jis lyg kario ginklas, kurio negali palikti nei akimirkai. Kūdikis, kaip ir kario ginklas, nuo mamos dažniausiai būna per ištiestos rankos atstumą, pasivaikščioti ar sportuoti irgi kartu keliaujat, nešiesi kūdikį kartu, kad ir kur eitum ir ką darytum. Mieli kariai, ar žinoma Jums ši situacija? Manau, jog taip.
Pakalbėkime apie fizinį krūvį… Mamos puikiai žino ką reiškia užnešti namo kūdikį ir dar vežimą ar automobilinę kėdutę. Ką reiškia sūpuoti vaiką ant savo rankų keletą valandų. Niekam nerūpi, kad mama nejaučia savo rankų ar jai skauda nugarą, jei mažyliui ką nors skauda, mama pasiryžus jį sūpuoti tiek kiek jam to reikia. Ir iš kur tos jėgos atsiranda?
O dabar apie taktines pratybas: mažyliui užmigus, mama turi tyliai tyliai pasišalinti iš kambario, o po to dar reikia sugebėti kažkada tą kambarį išplauti ir pravėdinti.
Nespėji apsisukti, o jau ir vakaras atėjo - laukia vakaro maudynės, pižama ir maistas. Mažyliui žinoma. Laimingos tos dienos, kai vaikas pavalgo ir užmiega, bet taip būna toli gražu ne visada. Mamos, kurioms teko susidurti su pilvo degliukais ir dantukais supras. O po to dar laukiai naktinis “Kopa kelt” :) - valgyti tai reikia, kartais tik kartą per naktį, kartais dažniau. O nuo ankstaus 5-6 val. ryto vėl viskas prasideda iš naujo.
Mama neturi laisvadienių, normalaus miego, ramios popietės, ką jau kalbėti apie poilsį. Mama turi būti visada linksma ir pasiruošus, padėti, pamaitinti, užmigdyti arba paguosti, nušluostyti ašaras ir nuraminti. Mama negali susirgti ir gauti “pliusą” ar biuletenį. Mama turi būti 24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę. Ir tai nebepasibaigs niekada. O šauktinių tarnybą šiais laikais pasibaigia po 9 mėnesių.
Į kariuomenę atėjai, atbuvai tris paruošiamuosius mėnesius, na gerai, po to jei reikia - dar 6 mėnesius, o mama tik tampama per 9 mėnesius, o liekama visam gyvenimui. Ir kaip sakoma - maži vaikai, maži vargai. Viskas tik prasideda...
Kodėl lyginu mamos pareigas su kariuomene paklausite Jus. Todėl, kad buvau abiejų šių barikadų pusėse. Ir aš Jums pasakysiu, kad praeiti paruošiamąjį kariuomenės kursą ar nužygiuoti du šimtus kilometrų per dvi paras yra žymiai lengviau, nei visą gyvenimą būti mama.
Vaikai greitai auga, vienus rūpesčius keičia kiti, o mama visada turėtų būti šalia ir padėti juos išspręsti, kas benutiktų.
Tad mylėkite savo mamas, bukite joms dėkingi, nes jos žino, kas yra sunkios dienos, bemiegios naktys ir jos visą tai ištvėrė, ka
d tik Jums būtų geriau.
d tik Jums būtų geriau.
 |
| Dukra |
Pagarbiai, jureivis ir tuo pat metu mama.
