Didysis Dubajus

Pro viešbučio langą

Rytas. Išlydėjau vyrą į darbą, o pati drybsau lovoje. Poilsis. 

Birželio 18 diena. Emyratuose prasidėjo Ramadanas. 

Ramadanas - musulmonų pasninko mėnuo. Trisdešimt dienų musulmonai turi susilaikyti nuo valgymo, gėrimo, rūkymo, sekso ir kitų gyvenimo malonumų. Kiekvieną ramadano mėnesio dieną viso pasaulio musulmonai keliasi prieš aušrą, kad pavalgytų ir atliktų savo fajr maldą. Laikoma, kad maldos nuopelnas ramadano mėnesį yra žymiai didesnis negu kitu metų laiku. (wikipedia.org informacija)

Paprastai tariant, kol yra pakilusi saulė, musulmonams negalima nei valgyti, nei gerti, nei džiaugtis kitais gyvenimo malonumais. Tačiau, kai saulė nusileidžia, musulmonai baigia savo maldas ir susiburia visi kartu pietauti. Jų pietų stalas būna nukrautas įvairiu maistu ir visi šeimyniškai dalinasi. Vakare teko pamatyti kokiais kiekias jie valgo vakarienę, jų stalai būna nukrauti tradiciniu maistu. Susidaro jausmas, kad tiek suvalgyti per vieną kartą neįmanoma, nors jų ruošiamas  rytietiškas maistas labai gardus.  Tačiau man lengva kalbėti, aš gi pietus pavalgiau, o dar ir vandenį visą dieną geriau, o jie valgė tik ankstyvą rytmetį, kai saulė dar nebuvo pakylusi. 

Pamąstymai: nevalgyti visą dieną tokiam karštyje tikrai įmanoma, čia jeigu nedirbi smarkiai visą dieną. Tačiau valgyti iš tiesų nesinori, bet negerti... man tai būtų neįmanoma. Mūsų organizmas nėra įpratęs prie tokių karščių, tad išbūtų čia be vandens daugiau nei 12 valandų neįmanoma. 

Fontanai

Ryte viešbutyje išsiaiškinau,kad norint gauti pietus, juos reikia užsakyti į kambarį, nes reikia gerbti vietinius papročius ir nesirodyti su maistu ir gėrimais viešumoje. Netgi automobilyje nepatartina valgyti ir gerti, nebent turite labai užtamsintus langus. Nors ramadano metu yra draudžiami visi malonumai, viešbučio teritorijoje vidiniame kieme ne musulmonams galima naudotis baseinu. Džiugu girdėti, būtinai pasinaudosiu šia galimybe. 

Pirmą dieną vienai buvo labai nejauku. Kadangi vyras dienos metu dirba, o gyvename mes ne pačiame Dubajuje, o Umm Al Quwain’e, kur baltai mergaitei nesaugu vienai vaikščioti, man tenka dieną praleisti viešbučio teritorijoje. Ilgai kaupiausi ir žiūrėjau, kad vidiniame kieme nebeliktų viešbučio darbuotojų, nes darbuotojai visi tamsiaodžiai vyrai (afrikiečiai ir indai, čia aš pati tokią išvadą pasidariau), kalendoriuje ramadanas, tad man visai nesinorėjo lįsti su bikiniu prie baseino ir atkreipti į save dėmesį. Poilsiautojų paprastą darbo dieną čia irgi nebūna, tad baseinas visas mano. Pagaliau galiu pasilepinti saulėje ir pasimėgauti vandens gaiva. 

Fontanai

Atidarau kambario duris, o už lango karštis ir tvankuma, kokie 45 laipsniai, saulė stovi zenite ir niekur trauktis nesiruošia. Galima pasislėpti šešėlyje po skiečiais, bet jie nuo karščio visai negelbėja. Greičiau, greičiau į baseiną. Perbėgu per įkaitusias plyteles - ant jų kiaušinį tikriausiai iškepti galima ir lendu į baseiną. Bet ne taip viskas paprasta, kaip norėtųsi. Baseino temperatūra daugiau nei 36 laipsniai, jausmas toks, tarytum lįsčiau į šiltą vonią. Na jau ne, tokią karštą dieną į šiltą baseiną aš tikrai nelįsiu. Bėgte per karštas plyteles į kondicioneriumi išvėdinta kambarį ir į šaltą dušą. Bet ir čia laukia staigmena. Karšto vandens viešbutyje nėra, o tiksliau pasakius - šalto vandens nėra. Per tokį karštį vanduo vamzdyne įkaista ir pasidaro šiltas. Ji šiek tiek vėsesnis nei vanduo baseine, tad sąlyginai pavyksta atsigaivinti. Taip ir praleidau savo pirmą dieną Emyratuose - sėdėjau viešbutyje su įjungtu kondicioneriumi…

Burj Khalifa

O tada atėjo vakaras. Grįžo vyras. Vakarienė. Ir pagaliau į Dubajų, į Dubajų, pagaliau į Dubajų.

Dubajus, tai greičiausiai pasaulyje augantis miestas. Iki jo reikėjo važiuoti daugiau nei 50 km. Niekada nebūčiau patikėjus, kad galima taip ilgai važiuoti šešių juostų keliu, artėjant vėlyvam vakarui. Keliai, lyg autostrada, o joje dar ir kamštyje galima stovėti. 

Emyratuose gyvenimas verda naktį. Dieną niekas nelenda į lauką iš kondecioneriumi atvėsintų patalpų, kai kurios parduotuvės nedirba visai, o naktį, kai temperatūra nukrenta iki 35, o saulė jau nebekaitina, žmonės pradeda gyventi. Atsidaro parduotuvės, išlenda turistai ir gyventojai. Gatvės tampa gyvesnės, prasideda judėsis. Nors dieną miestas atrodo lyg išmyręs.

Ramadano metu didieji miestai papuošti lemputėmis, viskas aplinkui mirga, blizga, tai tarsi antros Kalėdos. 

Važiuojame aukščiausio pasaulio pastato link - Burj Khalifa. Tai 163 aukštų, 828 metrų pastatas. Jis yra pats pačiausias iš visų pasaulio pastatų. Aukščiausias pastatas, turintis daugiausiai aukštų, didžiausią liftų instaliaciją, aukščiausią ir didžiausią apžvalgos aikštelę, 144 aukšte įsikūręs aukščiausias naktinis klubas, taip pat yra ir aukščiausias restoranas, iš čia buvo leidžiami aukščiausi pasaulyje fejerverkai ir taip toliau. O šalio jo įsikūrė Dabai Mall - didžiausias pasaulyje prekybos centras - tikriausiai visų moterų svajonė :) ir didžiausi pasaulyje grojantys fontanai. Pagaliau atvykstame į automobilių aikštelę, kuri tikriausiai irgi didžiausia, nusifotografuojame vietą, kur pastatome automobilį, nes veliau gali tekti ilgai jo ieškoti ir keliaujame pasižvalgyti. Šiame prekybos centre galima rasti viską, ko tik širdis geidžia. Šiek tiek pasižvalgome ir keliaujame prie fontanų. Jie groja kas pusvalandį ir kiekvieną kartą vis skirtingą klasikinę arabišką melodiją su skirtingu pasirodymu. Tik Ramadano metu fontanas dirba saulei nusileidus - nuo 19:30 iki 23:30. Pakeliui nusiperku pačių skaniausių, kokių tik esu ragavusi pistacijų ledų (jie tikrai buvo patys skaniausi) ir šou prasideda. Didžiuliame baseine - Burj Khalifa ežere - įsikūręs 275 metrų fontanas, kuris išauna vandens srovę iki 150 metrų aukščio. Neįsivaizduoju, kokio stiprumo spaudimas turi būti vamzdžiuose, kad taip padaryti ir dar grojant muzikai pataikyti į taktą. Norintieji netgi gali pasiplaukioti maža valtele šiame Burj Khalifa ežere, na žinoma, ne už dyką. Fontanų pasirodymas tikrai nuostabus, tikrai ištaikysiu progą ir atvyksiu vėl jo pažiūrėti.

Tikrai aukštai iššauna

Pakilti į aukščiausią pasaulio pastatą taip pat nedrįsome, nes rezervuotis bilietus reikia smarkiai iš anksto, bet ir kainą už pusvalandį šios pramogos kainuoja nuo 125 iki 500 AED (31-125 EU) žmogui, o pakilti galima nuo 124 iki 148 aukšto ir ne faktas, kad mapatysi gražų vaizdą. Nors debesų čia beveik visai nėra, tačiau visą laiką lauke stovi smogas, per kurį ne visada eina pamatyti apylinkes.

Apžiūrėjus prabangiausias ir didžiausias pasaulio vietas, keliaujame namo, nes dar laukia ilgas kelias ir galimi kamščiai, kuriuose galima stovėti net ir pirmą valandą nakties.

O žmonės šiame Dubajaus rajone labai skirtingi. Prekybos centras pilnas visų pasaulio šalių atstovų, todėl vaikštant ten su šortais ir trumpa maikute nesudarė mums jokių nemalonumų ir jokio diskomforto nepatyreme. Nes tokių žmonių, akip mes, pilnas centras, o tradicinių arabų mažuma. Čia netgi vienai būtų saugu vaikščioti - sveika civilizacija. 

Na o mes jau pakeliui namo… Iki greito.