Kovo 29 - Astorga - saldumynų miestas

Gražus miestelis

Rytas. Šalta. Greitai keliuosi, pusryčiauju ir į kelionę. Norisi kuo greičiau išvykti iš šio albergo ir radus kokią mielą kavinaitę skaniai atsigerti kavos. Lauke lyja, šalta ir drėgna. Per tokius orus greitai krenta motyvacija. Gerai, kad po tokių nejaukių vietų tenka apsilankyti gražiame miestelyje, kuriame pabuvojus pamiršti net apie lietų. Tiesiog užsidedu apsiaustą nuo lietaus ir apsiginkluoju fotoaparatu. 

Keliauju viena. Su Katerina kartu papusryčiavome, tačiau žygiuoti nusprendėme atskirai. Per šią kelionę po truputi išmokstu klausyti savo vidinio balso. Nesvarbu kas ką sako ar galvoja, svarbu, kad aš pati jaučiuosi gerai.

Sustok akimirka žavinga, netgi lyjant lietui

P.s. šitas jausmas po truputi dingsta, kai grįžti į normalų gyvenimą, tačiau kartas nuo karto primenu sau apie jį.

Keliautojas

Taigi, eilinį kartą atsigėrusi kavos malonioje kavinėje, kylu fotografuoti. Tikiuosi fotoaparatas nesugalvos man atkeršyti ir sulūžti, nes lyjant lietui. Pridariusi nuotraukų iki soties žygiuoju toliau. 

fotografuoju

Išeinant iš miestelio pamačiau nuorodą: "Einant tiesiai iki sekančio miestelio 15 km, sukant ratą per kaimelį X - 16,5km". Tolumoje pamačiau mažą kelių namų kaimelį. Pagalvojau, ko aš nemačius. Tie kaimeliai visi vienodi, lauke lyja ir nuotaikos lygis minus 5 balai. Keliauju tiesiai...

Kaip sužinojau vėliau, tai buvo mano klaida. Nes šiame kaimelyje buvo įsikūrę smagūs hipiai, kuria keliaujančius pro šalį piligrimus vaišino arbata, kvietė pailsėti į jaukiai įrengtą trobelę ir džiugino visus nuostabia muzika. Štai kas būna, kai nusprendi sutrumpinti kelią. O jis buvo vos pusantro kilometro trumpesnis - vos 15 minučių. Bet kartais, kai lauke lyja ir norisi greičiau viską nusimesti ir pailsėti, 15 minučių atrodo visa begalybė. 

Astorga iš toli

Centrinė aikštė

Katedra

Pilis

Gaminimo procesas

O ne ilgai laukiant horizonte pasirodo užrašas - "Astorga - ciudad monumental". Nors oras visai nekoks, miestas iš tolo atrodo nuostabiai. Iš toli nuo kalno galima pamatyti katedrą, o rūke pasislėpę namukai atrodo lyg iš pasakos. Neskubu apsistoti alberge, prasuku ratelį mieste, noriu susidaryti įspūdį. O pirmas įspūdis visai žavingas. 

Astroga, tai miestas, kuriame norėčiau pabūti ilgiau. Tai vieta, kurioje piligrimai sustodavo poilsiui prieš kildami į kalnus. Miestas garsėja savo saldumynų fabrikais ir savo neapsakomu jaukumu. Gaila nėra laiko pasilikti čia ilgiau. 

Vakarienės kalba

O aš keliauju į albergą, kur gaunu kambarį su knarkiančiais korėjiečiais. Mandagiai paprašau pakeisti kambarį, nes miegoti su jais nenoriu. Jau turėjau šį žavėsį Leone. Albergo prižiūrėtoja atsižvelgia į mano prašymą ir aš atsiduriu tame pačiame kambaryje su Simmy iš Anglijos. Ji keliavo kartu su Slava ir Aleksu, man teko su ja šiek tiek pabendrauti, labai smagi moterėlė. Šiandiena miegosime viename 4 žmonių kambaryje su dar dvejais airiais. Tikiuosi, kad bus tylu knarkimo atžvilgiu. Į tą patį albergą vėliau atžygiuos ir mano draugė vokietė Kristina. O čia jau ilsisi Amparo ir Luca su tėvu Nicola. 

Štai tokia gardi vakarienė buvo

Nicola šiandiena siūlo visiems pagaminti itališką vakarienę, tad aš prisidedu prie taip vadinamos "skladkės" ir laukiu skanaus maisto. Su Luca sulakstom dar miestan, ten paragaujam vietinių tapų - tunas su česnakiniu padažu mmmmm - gardumėlis, ypač šviežius tuno gabalėlis. Nors tuno kepsnio paragauti dar neteko, tai bent šiuo mažu tuno gabalėliu pradžiuginsiu sau dieną. 

O alberge jau beveik garuoja vakarienė: be galo daug daržovių ir užkandėlių prie vyno, makaronai su sūrių ir padažu, pirščiukus apsilaižyti galima. Kas be ko, ant stalo stovi Riojos vyno buteliai ir visa tai vos už 3 eurus. Kad dažniau taip būtų :) 

O vakarop su merginomis išsiruošiame į deserto paieškas, reikia gi paragauti vietinių fabrikų deserto. Išsirenkame po pyrago gabaliuką ir nepamirštame skankiųjų triufelių kaimynams ir Lucai, kurie buvo nustebinti šia miela smulkmena.  Dar nusipirkau Astorgos magišką sausainį, bet apie jį rytoj... 

Naktinė Astorga

Labanaktis ;)