Kovo 26 - ne mano Camino

Nesijaučiu savo Camino. Nors nustojau lėkti, tačiau pasiilgstu savo poilsio akimirkų ir lengvų pasivaikščiojimų. Aleksas ir Slava - puiki kompanija, bet jie lekia keliu iki tikslo, pakeliui sustoja vos akimirkai užkąsti ir lekia toliau, o pasiekę galutinį tikslą - ilsisi. O aš pasiilgstu savo poilsio ir pasimėgavimo akimirkų. Aišku orelis paskutiniomis dienomis nežavi - vakar vakare prisnigo. Kas čia per nesąmonė?

Rytas

Prisnigo

Aleksas gaudo kadrus

Senovės grožis

Ispanija, pavasario vidurys, o namų stogai balti balti nuo sniego. Rytas labai gražus, greitai kraunamės kuprines ir keliaujame. Gaila, kad įdienojus pakilo vėjas ir eiti pasidarė sunkiau. Kaip jau pasidarė įprasta stojame kavinėje kavos ir užkandžio - šį kartą tortilija su žuvimi, gan skanus variantas.

Pakeliui

Džiaugiuosi vėl kelyje sutikusi vokietę Kristiną. Mes su ją turime daug bendro: jai taip pat patinka iškeliauti iš albergo anksti ryte, o vėliau įdienojus pasidaryti kelių valandų pertrauką gamtoje ar kokioje mieloje kavinėje, ji taip pat rašo dienoraštį ir man labai malonu su ja bendrauti.
Oras pradeda bjurti, po truputi kaupiasi lietus, tad mes vėl skubame į albergą. Jaučiuosi išsekus, trūksta cukraus, poilsio ir normalaus maisto. Alberge net į dušą nėra jėgų nueiti. Nuo vieno piligrimo gavau "Oreo" sausainį greitai sukertu jį ir krentu į miegmaišį...

Dienos gėda: buvau prižadėjusi hebrai pagaminti vakarienę, nes pusę kelio gyriausi, kaip man patinka gaminti, bet buvau tokia pavargus, kad neprisiverčiau gaminti. Iš čia ta patarlė: "Nesakyk OP, neperšokęs griovio" Einame į kavinę ir užsisakome piligrimų menių. 

Pakeliui į albergą, vienoje kavinėje Aleksas pamatė, kad jie ruošia tradicinį ispanišką patiekalą, tad keliaujame jo paragauti. Kaip gi aš neparagausiu kažko naujo ir dar neragauto ir dar tradicinio :) 

Callos a la madrilena

Patiekalas vadinasi - callos a la madrilena, tai troškinti jaučio skrandžiai su avinžirniais. Patiekalas labai panašus į lenkiškus fliakus ir yra labai gardus. Prisikertu skrandžių, po to dar kalmarų, du buteliai vyno ir flanas desertui. Labai soti ir laiminga vėl krentu ilsėtis. Per miegus girdėjau, kad į albergą buvo užsukęs policininkas - knarkalius, tačiau albergo savininkas sugebėjo pamatyti visų piligrimų susirūpinusius veidus, pasakė knarkaliui, kad alberge nėra vietos ar kažką panašaus. Žodžiu, mandagiai jos išprašė. 

Albergas

Šiandiena ilsimės labai įdomiame alberge - pastatas yra labai senas ir padarytas iš purvo. Sienos tarp miegamųjų - tai tik pertvaros, kurios visiškai neapsaugo nuo garso. Tad labai džiaugiuosi, kad knarkalius buvo išprašytas, nes kitaip niekam šiandiena čia ramybės nebūtų. 

Vakarėja, alberge vis renkasi piligrimai ir darosi vis triukšmingiau. 

Tarp kitko, vakar jau buvome nuėję daugiau nei 400 km, tai jau daugiau negu pusė kelio iki Santjago. Iš dalies smagu, o iš kitos pusės darosi liūdnoka, kelione artėja į pabaigą. Nors liko dar tikrai nemaža kelio atkarpa, tačiau tai vis tiek tai jau antra kelionės dalis. Kol kas viskas vyko sklandžiai, tikiuosi taip bus ir toliau. Tik oro geresnio norėtųsi, nuo saulės kyla ėjimo motyvacija. 

Nors jau esu kitame Camino traukinyje - praktiškai visi piligrimai, išskyrus vokietę Kristiną, yra naujai sutikti, tačiau labai pasiilgstu savo senos kompanijos. Kad ir Jeppe, kuris kartais erzino su savo pokštais, bet dabar  būtų smagu vėl jį pamatyti ir paklausyti jo blevyzgų.

Kiekvieną dieną susipažįstu su naujais piligrimais. Vakar sutikau dar vieną lietuvį iš Palangos, kol kas dar neteko su juo pabendraut, tik pasisveikinome. 

Pagulėjusi dar šiek tiek lovytėje, kylu į dušą ir jungiuosi prie kitų piligrimų pavakarot. Panašu, kad nusimato triukšmingas vakaras. 

Vakaronė

Nusileidusi žemyn, randu smagia kompaniją prie kurios ir prisijungiu. Į albergą atėjo du jauni vaikinukai - anglai, kurios kartą mačiau kelyje ir korėjietis. Visi smagiai pavakarieniavome prie bendro stalo ir pasilikome prie alaus pavakaroti. Žaidėme smagų rankų plojimo žaidimą, kuriame reikalinga greita orientacija, o kas nespėja sureaguoti turi išgerti gurkšnį savo gėrimo. Mergina iš Ispanijos - Amparo - iškepė ispanišką tortiliją (ir mane pamokino, kaip ją reikia teisingai kepti. P.s. gaminau namie - pavyko puikiai), kurią netyčia smarkiai persūdė, tad blevyzgų apie persūdytą Amparo maistą ir nepagamintą mano vakarienę užteko ilgam laikui. Prisibendravus  iki soties nuėjau miegot. 

Nežinau ar tas vyno kiekis, ar šiltas miegmaišis ir gaivus oras pastate, ar nuostabi tyla, tačiau tą naktį puikiai pailsėjau ir buvau pasiruošusi sekančios dienos nuotykiams...