Apie arbatą

Po vykusio balsavimo sužinojau, kad daugeliui iš Jūsų būtų labai įdomu sužinoti apie kavą ir arbatą. Nors balsavusiu buvo labai nedaug, tačiau vis tiek malonu, kad yra žmonių, kurie čia kartas nuo karto užsuka. 

Taigi šiandiena...apie arbatą. 

Pagal spalvą arbata yra 4 rūšių: juodoji, raudonoji, žalioji ir geltonoji. Jos gaminamos iš vienų ir tų pačių įvairių rūšių lapų, bet skirtingai apdorotų. 

Arbatos gurmanai tvirtina, kad arbatos skonį, kaip ir vyno, visų pirma nulemia arbatmedžių augimo vieta. Geriausios arbatmedžių rūšys auga Kinijoje, Indijoje, Šri Lankoje (Ceilone), truputi prastesnės - Indonezijoje, Ugandoje, Kenijoje, Gruzijoje, Japonijoje, o dar šiek tiek prastesnės - Turkijoje, Pietų Amerikoje ir pietiniuose JAV regionuose.

Egzistuoja ir dar viena arbatos klasifikacija. 

Arbata gali būti juodoji, vaisinė, žolinė ir žalioji, o taip pat lapelių, granuliuotoji, birioji ir pakelinė. 

Granuliuotoji arbata - tai  lapai ir pabiros, kuriuos sumaišo, sutraiško ir supresuoja. Todėl granulės greitai pritraukia ir nelieka nuosėdų, tai labai patogu bruzdžiame mūsų gyvenime. 

"Neelitinė" ir pakeline arbata. Vertėtų prisiminti, kad šita rūšis gaminama ne iš pačios geriausios žaliavos - smulkiai sumaltos, todėl gerai pritraukiančios. Ji brangi tiktai dėl didelės filtrinio popieriaus kainos.

Dar yra specializuotos arbatos - vaisių, aromatizuotą, ypatingų rūšių ir žolelių.

Arbata tonizuoja organizmą, pašalina nuovargį, stiprina kraujagysles, pašalina jų spazmus, skatina širdies veiklą, naikina mikrobus, gerai malšina troškulį, bet ji turi daug kofeino. Tiesa, arbatos kofeinas daug švelnesnis negu kavos kofeinas. Tačiau kofeino perteklius gali neigiamai atsiliepti sveikatai.

Juodoji arbata - reguliuoja gyvybinį aktyvumą. Labai stipri ir saldi (su cukrumi) karšta arbata su pienu vartojama kaip priešnuodis, apsinuodijus narkotikais, gydomaisiais preparatais, alkoholiu.

Šilta vidutinio stiprumo arbata su citrina, juodaisiais pipirais ir medumi vartojama kaip šlapimą ir prakaitą varanti priemonė, sergant peršalimo ligomis. 

Pati naudingiausia - žalioji arbata. Turtingos vitaminų žaliosios arbatos vartojimo sezonas - pavasaris, vasara. Ji išlaiko visus vitaminus ir vertingąsias medžiagas, kurių turi šviežiai nuskinti arbatmedžių lapai.

Žalioji arbata išvalo organizmą nuo šlakų, neleidžia susikaupti druskoms, reguliuoja medžiagų apytaką. Tačiau tiktai tuo atvejų, jeigu ji geriama kasdien. 

Tiesa, renkantis arbatą reikia būti geru specialistu. Neverta pirkti granuliuotas arbatžoles: sveikatos jos nė trupučio nepridės, o ir malonumas abejotinas.

Arbatos kokybė daug priklauso nuo to, kaip ji laikoma. Namų sąlygomis arbatžoles geriausia laikyti porcelianinėse arba fajansinėse arbatžolinėse arba stiklainiuose su stikliniu kamščiu ar užsukamuoju dangteliu. Plastikai absoliučiai netinka arbatai laikyti, nes arbatžolės jame uždūsta ir, be to, jie suteikia jai savo kvapą.

Kaip užplikyti?

Prieš plikant tuščias porcelianinis arbatinukas turi būti gerai pašildytas. Tai daroma todėl, kad būtų stipresnė ištrauka. Kai arbatinukas pašildytas, o vanduo arbatinyje ima burbuliuoti, dedama sausų arbatžolių porcija ir tuoj pat užpila,a verdančiu vandeniu. Didžiausia arbatžolių norma - 1 arb. šaukštelis 1 stiklinei vandens. Išpilsčius arbatą į puodukus galima užplikyti dar kartą tas pačias arbatžoles, bet daugiau plikyti neverta. 

Iš pradžių pilama vandens tik lygi pusės arbatinuko. Užpylę arbatžoles pirmą kartą , arbatinuką iš karto uždengia dangteliu, tada linine servetėle taip, kad uždengtų visas arbatinuko angas, bet praleistų garus. 

Uždengus, arbatinuką paliekame pastovėti 3.5 - 10 min. priklausomai nuo vandens kietumo ir arbatžolių rūšies. Negalima uždengti arbatinuką pagalvėlėmis, vatinėmis lėlėmis ir pan., nes arbata šunta ir darosi neskani, kaip sakoma, atsiduoda vanta.

Kai arbata pritraukia, į arbatinuką vėl įpilame verdančio vandens, bet ne ligi viršaus, o paliekant 0.5-1 cm. tuščią tarpą ligi dangtelio. 

Baigus plikyti, būtina atkreipti dėmesį į putas. Jeigu arbatos paviršiuje pasirodo putos, vadinasi, ji užplikyta teisingai. Tų putų nereikia nugraibyti, jei tik jos neturi pašalinių kvapų. 

Po visų šių procedūrų arbatą galima išpilstyti į puodukus, papildomai nepraskiedžiant verdančiu vandeniu.

Reikia iš karto užplikyti reikiamos koncentracijos arbatą ir išpilstyti į puodukus iš arbatinuko. Tiktai šitaip galima garantuoti, kad turėsite iš tikro gerą, kokybišką malonaus skonio gėrimą, nepraradusi aromato. 

Užplikytą arbatą reikia išgerti per ketvirtį valandos. Palikti arbatą kelioms valandoms, o juo labiau kitai dienai negalima. Viena rytiečių patarlė sako: "Šviežia arbata prilygsta balzamui, o palikta per naktį prilygsta gyvatės nuodams".

Tiek žinių šiai dienai apie arbatą, o ką sudominau, plačiau galite pasiskaityti Konservavimo enciklopedijoje. O gal būt, kada nors pasikviesti mane į svečius ir pavaišinti skania žalia arbata :) 

Informaciją buvo paimta iš knygos 

"Konservavimo enciklopedija"

Aktėja, 2003

ISBN 9955-529-33-4