Pradėjus dirbti, laiko maisto gamybai beveik nebeliko. Liūdna.
Gaminti taip norisi, o valgyti ant nakties - nelabai. O pagaminus ką nors skanaus ir gardaus, prisiuosčius kvapų iš virtuvės taip sunku atsilaikyti tad ir puoli kirsti naktį :(
Na nieko baisaus, nėra to blogo - kas nepasibaigtų :) arba neišeitų į gerą :)
Su tokia nuotaika aš dažniau sėdžiu prie interneto ir ieškau naujų minčių ir įkvepėjų. Ir ką gi...radau. Pasinėriau į uzbekišką virtuvę ir su nekantrumu laukiu naujos knygos, kurį, jei viskas bus gerai, atkeliaus iš Maskvos. O tada jau patikėkit... tik spėkit stebėti :)
O šiandiena dovanu gavau riešutų skonio itališką kavą. Nekantrauju paragauti, bei pasidalinti su vieno ofiso gyventojais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą