2014 m. birželio 6 d., penktadienis

Kovo 22 - susitikimas

Chocolate con churos
09:30 - sėdžiu kavinėje, rašau dienoraštį, laukiu savo sapnuotų Chocolate con churos ir cafe con leche (čiuros su karštu šokoladu ir kava su pienu). Brangokai kainavo pusryčiai, na bet ko tik nepadarysi dėl ilgai laukto naujo patiekalo. Ragaujam…
Ir ką aš galiu pasakyti…Nesužavėjo per daug manęs šitas patiekalas - karštas šokoladas primena pašildytą pudingą (sugebu pagaminti skaniau), na o čiuros - įdomus dalykas. Čiuros - tai ispaniškos spurgos, kurios yra kepamos aliejuje. Jos yra nesaldžios, todėl dažniausiai patiekiant yra apibarstomos cukrumi arba paduodamos su karštu šokoladu. Reikės dar gatvės prekyboje paragauti jų ir palyginti skonius. 
Tuščias miestas ankstų rytą
O aš arba labai išalkus, arba man pradeda patikti čiuros. Išalkus aš tikrai turėčiau būti, nes iš albergo reikėjo išeiti 8 val. ryto, o kavinės atsidaro  9:30. Tad pusantros valando laksčiau po miestą belaukdama išsvajotų pusryčių. Vakar, vaikštinėdama kartu su Katerina, užmačiau šią šokoladinę ir nusprendžiau, kad šį rytą mano pusryčiai bus būtent čia. 
Albergas Casa de los Cubos
Kol pusryčiauju, papasakosiu šiek tiek apie albergą: vieta puikia, albergas labai didelis ir vienu metu gali talpinti iki 140 žmonių. Lovos, kaip beveik visur, dviejų aukštų ir atskirtos pertvaromis, kad žmones turėtų bent šiokį tokį privatumą. Čia vienoje patalpoje miega keliasdešimt žmonių. Gaila, kad pertvaros nuo garso neapsaugo, tad šiąnakt ilgai teko klausytis muzikos, kad negirdėti "camino dainų". Vienoje pusėje kažkas knarkė, kitoje - kažkas nesugebėjo išjungti telefono garso ir ilgai susirašinėjo žinutėmis: tik atrodo užmiegi, o čia vėl pibyp... Ausų kamštukus aš turiu, tačiau juos nenaudoju - nepatinka man jie. Taip pat šiąnakt teko keltis naktį, kad dar sykį pasitepti pėdas kremu, nes po nueitų 40 km kojos tiesiog degė. Taip kartais nutinka, kai žygiuoji žvyru arba akmenimis. Aišku, žymiai patogiau būtų eiti su trekingo batais, o ne su kedais. Tačiau mano trekingo batai yra sunkoki ir einant su jais jaučiu apkrova keliams, tad iš dviejų blogybių renkuosi mažiausią. Atsikėlusi ryte, susitariau su administratore ir palikau kuprinę alberge - šį vakarą čia dar grįšiu. 
Burgos
Kelyje, tame pačiame alberge gali likti tik vienai nakčiai, tačiau Burgose didžiajame Casa de los Cubos leidžia pasilikti dvi naktis. Nežinau ar tai įmanoma vasarą... 
Grįžtant į kavinę prie pusryčių: ką tik turistai - augusi pora ir du jaunuoliai - paragavo čiurų su šokoladu, jie taip pat neliko sužavėti ir nuėjo ieškoti tikrų pusryčių. 
Apie ryto nuotykius: aš, ryte belakstydama per miestą, radau labai gražią vietą su gražiu panoraminiu vaizdu į miestą. Manau šį vakarą nusivesiu čia savo Camino šeimą, nes naktį čia turėtu būti labai gražu. O jeigu jie nenorės eiti - eisiu viena, nes ne kiekvieną dieną gali pamatyti naktinę Burgoso panoramą. 
Panorama nuo Castillo (pilies) kalno
Pasikartosiu, tačiau tai mane ir žavi šitoje kelionėje, kad nebūtina sekti paskui kažką - esi visiškai nepriklausomas. Kad ir šį rytą, aš apkeliavau pusę miesto, papusryčiavau ir vis dar sėdžiu kavinėje ir rašau dienoraštį. Niekur neskubu, tiesiog mėgaujos akimirka. Net nestebiu laikrodžio - nuostabus jausmas. Neužilgo eisiu į pasivaikščioti po katedrą, būtent tada, kai to norėsiu. O ne taip, kaip nesenai praėjusi grupė turistų, kuri turi eiti visur pagal iš anksto suderintą laiką. 
Vienintelis žmogus gatvėje
Bendra informacija: Burgose nueikite į informacijos centrą, jis yra netoli katedros. Ten užpildę formą gausite nemokamą priėjimą prie bevielio interneto, taip pat gausite informaciją apie lankytinas Burgoso vietas. Atkreipkite dėmesį, kad su piligriminiu pasu, biletas į lankytinas vietas kainuoja pigiau, tad nepamirškite jo pasiimti su savimi, kai keliausite po miestą. 
Pusryčiai baigti ir man laikas keliauti į katedrą. Kristina jau tikriausiai bus nuėjusi ne vieną dešimtį kilometrų, atsisveikinome su ją vakar - jį iškeliavo ankstų rytą. O aš neilgam grįžtu į seną "golf flightą", labai džiaugiuosi ir laukiu kada susitiksiu su kompanija, labai jų pasiilgau. 
Turgelyje
Burgoso katedra. Galiu parašyti vos kelis žodžius apie ją, neįmanoma visko apsakyti, tai reikia pamatyti. Įkėliau kelias nuotraukas, kad galėtumėte pajusti šį grožį, bet tai ne tas pats. Aš nesuvokiu protu, kaip žmonės be kranų ir kitos šiolaikinės technikos galėjo pastatyti tokį gražų ir aukštą pastatą, su tiek daug įvairių smulkių detalių…
Grienkė
Po apsilankymo katedroje dar kelias valandas vaikščiojau po miestą. Kaip gera niekur neskubėti ir svarbiausia - vaikščioti be kuprinės ant nugaros. Nors kartais kyla jausmas, kad ji jau yra priaugus prie nugaros. Bevaikščiodama atradau turgelį, man labai patinka apsipirkinėti vietiniuose turgeliuose, tad ir šį kartą neatsispyriau pagundai. Nusipirkau Burgoso dešros, dar neragavau jos, tačiau pinčios iš jos man patiko. Vietinėje kepyklėlėje nusipirkau duonos ir skanėstų - valgiau vieną skaniausių desertų iš vaikystės. Paprastas dalykas - tiesiog baltas batonas mirkytas kiaušinio plakinyje, cukruje ir cinamone. Liaudiškai vadinamos grienkės. Bet kaip tai buvo skanu, vaikystės skonis, ypač po nelabai vykusių rytinių čiurų… Dar suku porą ratų Burgoso gatvėmis ir jau neužilgo galėsiu grįžti į albergą ilsėtis. (Leido grįžti apie 14val.) 
Susitikimas
AAAAAAA kaip smaguuuuuu, gatvėje prie katedros sutikau Martiną ir kitus. Jie tokie pavargė, numetę kuprines ilsisi, o aš pilna džiaugsmo užsipuoliau juos savo apsikabinimais. Aš vis dar tame pačiame "golf flighte". Bet kaip smagu: Martin, Simone, Jeppe, Sandra, Isaac ir dar keli matyti veidai ir visi pasiliekame tame pačiame alberge. Nerealu. Esu tokia laiminga. Nežinau ar spėsiu nueiti Camino laiku, tačiau pasilikti Burgose tikrai vertėjo. Ir netgi ne dėl miesto, o dėl žmonių, kurios vėl sutikau.
Smagu buvo pamatyti jų pavargusius besišypsančius veidus ir vėl juos apkabinti...
Alberge nusprendžiau palikti savo ispanų-lietuvių kalbos mini žodyną, nes vistiek jo nenaudoju. Kai man jo reikia, po ranka jo nėra, o kuprinėje jis užimą vietą ir žinoma, kad ir ne daug, tačiau jis sveria. Taip kartais nutinka, kad piligrimai palieka daiktus alberge, kelyje arba tiesiog išsiunčia namo, kai būna per sunku nešti. 
Pinčios
Poilsis. Ne man, draugams. Aš, nors visą dieną vaikščiojau po miestą, nebuvau tokia pavargus, kaip mano draugai, kurie nuėjo 30 km su kuprinėmis. Vakarop keliausime į miestą pinčių ir alaus. Kadangi vakar su Katerina aplankėme ne vieną barą, šiandieną galiu nuvesti draugus į geriausius. Vienas iš jų buvo - La Amarilla. 
Naktinė Burgoso panorama
Ten vakare ir apsilankėme. Labai smagu buvo, kai barmenas pasitiko mane su šypsena. Jis pažino mane iš vakar vakaro. O kai aš pasisveikinau ir parodžiau, jog grįžau čia su draugais, jis atėjo, apsikabino mane, pasisveikino su mano draugais ir pasodino prie baro. Užsisakėme pinčių ir alaus, paragavau kelias naujas. Pinčios labai paprastas, tačiau nerealus užkandis, lyg mažas sumuštinukas, tačiau jų tiek daug ir įvairių, kad sunku išsirinkti. Padariau be galo daug nuotraukų su pinčiomis, mėginsiu namie pasigaminti. O man bare nutiko labai miela smulkmena: užsisakiau pinčią, su duona, šparagais, sūriu ir kumpiu, tačiau gavau pinčią be duonos. Kai paklausiau barmeno kodėl taip yra, jis pasakė, jog ši duona yra vakarykštė ir pastate man lėkštę su šviežia duona. Atrodo smulkmena, tačiau labai maloni. 
Iš tikro aš labai džiaugiuosi savo charakteriu - visur vaikštau su šypsena, su visais sveikinuosi ir visada pavalgiusi padėkoju, pasakau "muy bien" arba "me gusta mucho" (labai gerai arba man labai patiko). Gal dėl to kai kurie žmonės įsimena mane ir po to sulaukiu šilto pasitikimo. 
Kita miesto pusė
Prisivalgę pinčių ir alaus patraukemė į kalną Castillo (pilies) link. Prižadėjau draugams, kad jie pamatys gražų vaizdą. Jeppe manęs nebemėgsta, nes jam vėl tenka lipti į kalną, o jis šito labai nemėgsta. Tačiau vaizdas tikrai to vertas - nuo kalno atsiveria puikia panorama, matosi visas miestas, o katedra - trūksta žodžių…
Šią nuostabią akimirką baigiu šios dienos pasakojimą. Buenos noches. 
Leidžiamės namo. Hasta luego.

Komentarų nėra: