2014 m. birželio 4 d., trečiadienis

Kovo 20 - Katerina

Po pertraukos vėl grįžtu į eterį. Savaitgali teko pasivaikščioti - praėjau du šimtus kilometrų (Peščiųjų žygis eXtreme 2x100km Pagėgiai - Jurbarkas - Kaunas)per dvi paras (su paros pertrauka tarp jų), tai po to nieko nebesinorėjo, tik ilsėtis ir nieko neveikti, o dar darbus nudirbt reikėjo…
Grįžtant prie Camino - kovo 20d. 

Belorado šokoladinė pertrauka
Belorado. Kažkur apie 11 valandą ryto. Šokoladinė pertraukėlė. Dievinu šokoladą. Kol kas jokio golf flighto. Klajoju viena. Smaginuosi su furomis, prašydama rankos mostu signalinti. Kelias tiesus ir nuobodus, visai šalia greitkelio. Bet Belorado…Radau puikią aikštę, kurioje ir sustojau sukapoti savo šokoladinį skanėstą ir atsigert puodelį arbatos. P.s. Ačiū Ritai, kad pavaišino mane skaniaja arbaa iš Slovakijos, dabar galiu ja mėgautis kelionėje, kai kava atsibosta. Vis dėl to gerai, kad esu pasiėmus termosą į kelionę. Pradedu pastebėti naujus dalykus: kažkur tolumoje iš parduotuvės šlubčiojantį piligrimą. Jis gali būti be kuprinės, gali pažinti jį tiesiog iš eisenos, šypsenos veide ir žodžiais: "Buen Camino"… Poilsis.
Pietūs lauke ant pakelės suoliuko

15 valanda. Vėl poilsis. Ispaniškos siestos mane erzina - juos prasideda būtent tada, kai atvykstu į miestelį. Šiuo metu esu priverstinai sustojusi miestelyje Villfranca Montes de Oca, turiu nusipirkti maisto, nes ateinančius 12 km nenusimato jokios gyvenvietės…Po kelių dienų patogaus gyvenimo vėl pasijutau, kaip piligrimas: pietūs lauke, vakaralbergas be interneto. Gerai, kad bent vakar proto užteko nusipirkti labai skanios ispaniškos tortillos išsinešimui (ispaniško bulvių omleto), tad pietūs vidury laukų ant suoliuko buvo nuostabus, o dar ir su oru pasisekė. 
O ką tik nutiko įdomus dalykas - sutikau vokietę Kateriną. Pasirodo mes su ja kartu tą pačią dieną pradėjome žygį Sant Jean de Porte. Tik aš jos neatsimenu, nes mes nesusipažinome tą dieną - ji buvo iš 18 valandos traukinio :). Bet ji pažįsta klaipėdietį Marių, kuris irgi buvo iš 18 val. traukinio (mes atvykome 15 val traukiniu). 
Šiandiena Katerina pasiruošusi nueiti tuos pačius 12 km, kaip ir aš. Tik aš vis dar nežinau, ar sustosiu ties 12 km, ar eisiu visus 16 km. Bus matyt, kaip man čia eisis. Priverstinis poilsis aišku išeis į naudą, bet vis tiek negaliu pakęsti šių siestų. Labai noriu nukeliauti šiandiena daugiau, kad rytoj galėčiau daugiau laiko praleisti Burgose. 
Katerina beveik nesinaudoja internetu ir labai greitai žygiuoja, ji nesustoja mažuose miesteliuose. Net nežinau ar gerai taip keliauti, bet aš pati ne geresnė - nes žygiuoti pradėjome tą pačią dieną ir po savaitės susitikome toje pačioje vietoje. Ji keliauja viena, ja patinka būti laisvai ir nepriklausomai. Mes labai panašios. 
Šiandiena einant masčiau apie Camino - tai puiki vieta, kurioje gali susipažinti, kartu keliauti ir po to išsiskirti visam laikui, o gal ir ne…
Siūlyčiau visiems keliauti per Camino vieniems, nes tai puiki vieta susilieti su keliu, kartais pamąstyti, kartais pasidžiaugti, o kartais net paliūdėti. Šiame kelyje kartais sutinku žmones vos akimirkai ar dienai - susipažįstu, pasikeičiu įspūdžiais ir išsiskirui. Gali būti, kad kada nors kelyje vėl susitiksime, o gal ir ne. 
O su kai kuriais piligrimais praleidžiu dienas ar net savaites, bet vis tiek nepamirštu savo kelio. Kelyje aš nenoriu rištis prie žmonių, noriu palikti atviras duris naujiems nuotykiams. Tad, kad ir kaip bebūtų liūdna, kartais tenka atsisveikinti. Manau, kad jau kartuoju tą pačią informaciją, bet šios mintys manęs nepalieka. Poilsis ir supermercado (parduotuvė)…
Debesėlis

16 valanda. Velniop ispaniškas siestas, pasirodo parduotuvę atidarys ne 16, o 17 valandą. Aš jau valandą prasėdėjau lauke belaukdama, dar valandos laukti nenusiteikus, nes karšta, pavargau ir noriu valgyt. Supratau, kad jei lauksiu dar valandą, o po to žygiuosiu 12 km į kalną, galiu smarkiai užsivėlinti. Tad nusprendžiau pasilikti alberge su kondicioneriumi, dušu, virtuve ir internetu. 5 eurai ir aš jau turiu savo lovą. Kadangi gavosi priverstinis poilsis, šiandiena skalbsiu, valgysiu ir čiatinsiu internete. Ech ta civilizacija. O ryt viską nešiu ant kupros - parduotuvių iki Burgoso nenusimato…

18:30 - esu patogiame alberge, čia šviesu ir gražu, ne taip, kaip vakar. Visi piligrimai kažkur išėjo, o aš jaučiuosi lyg bučiau viena namie. Po dušu palindau, maistu pasirūpinau, drabužius išsiskalbiau, guliu lovoje, čiatinu. Tylu, ramu, gražus vaizdas pro langą, kaip namie. Tarsi nebūčiau niekur išvykus. Jokio kelio, laikas tik sau…Labanakt

1 komentaras:

Darius rašė...

Netyčia atradau tavo įspudžius, kuriuos taip įdomu skaityti :-) su nekantrumu lauksiu kitų įrašų. Šaunuolė, tokį kelią įveikusi!